Rytas Šikamiškyje…
Ankstaus pirmadienio ryto pokalbis lovoje: -Kaip miegojai po mokymų? -Gerai, bet sapnavau pamoką… O tu po sodo genėjimo? – Gerai, bet visą naktį vaidenosi viskie vabalai, kol ant savęs pagavau pjuveną. – Tai tu dar pagulėk ir sukurk apie tai haiku, o aš einu plikyti kavos. Po valandos elektroniniu paštu gaunu nuotrauką ir haiku: “Senos
Nuo uodegos iki šnipo…
Prieš kelias savaites pirkome kiaulę. Visą normaliai užaugintą, 200 kg sveriančią kiaulę. Vyras ėjo padėti skersti, svilinti, pjaustyti, surinko kraują dešroms. Aš jau gavau daugmaž supjaustytą kiaulę, dėkui mūsų draugui mėsininkui. Bet darbo užteko visai savaitei, dar ir dabar vartau sūdomus lašinius bei kumpius, dėslioju paruoštus produktus į šaldiklį, baigiame valgyti paskutinius likučius šviežios mėsos.
Šiandienos šiurpai…
Mes gyvename beprotiškame pasaulyje lūžiniu momentu. Kiekvieną kartą įsijungus žinias mane realiai nupurto šiurpas. Ir kiekvieną dieną prisimenu tą seną žydišką prakeiksmą – „kad tu gyventumei įdomiais laikais“. Žinios, svarstymai „kas būtų jeigu…“ iš manęs atima tiek daug jėgų, kad net atėjęs pavasaris man yra didelis išbandymas. Tikrai, aš dar nepasiruošusi pulti stačia galva į
Kraujinės dešros
Tarp visų mokymų, knygų rašymų ir ūkio darbų, užsiimu ir rankdarbiais. Kaip tik gavau medžiagos rankdarbiams – visą 200 kg sveriančią kiaulę. Vienas iš darbelių – kraujinės dešros. Jei nebijote – štai jums receptas: 2 l kraujo (šviežio arba kraujo miltų) geras šmotas lašinių spirgučiams 1 stiklinė perlinių kruopų 1/2 stiklinės ruginių miltų plonų žarnų
Rasoklės mokymai apie laukinius valgomuosius ir vaistinius augalus
Rasa Subačienė – Rasoklė jau daugiau nei 10 metų veda įvairius praktinius ir teorinius mokymus, užsiėmimus, pažintinius seminarus apie mūsų laukinės gamtos augalus. Šį kartą ji kviečia atrasti pavasarines gamtos dovanas! Kviečiame į praktinius mokymus apie laukinius valgomuosius ir vaistinius augalus. Sužinosite, kaip atpažinti, rinkti ir naudoti sveikatai naudingus laukinius augalus. – Kaip visa tai
Atsiskyrėlė ir voras
Neseniai perskaičiau štai tokį haiku, per kelias dienas jis išaugo ir virto istorija. don’t worry, spiders, I keep house casually Šį rytą kalnų viršūnės ir vėl nutūptos debesų. Debesys lengvai, žaismingai atskrenda visi būriu, kaip avių banda, ir nutūpia ganytis ant Zhang kalno viršūnės, laigo po išsikraipiusių pušų šakas ir skanauja ilgus spyglius. Debesys kaip
Šalčio pilnatis…
Lauke plieskia mėnesiena, kai pusę penktos einu į lauko tualetą. Oras trapus ir blizgantis. Bijau garsiau įkvėpti, kad visas pasaulis nesudužtų. Lauke 15 laipsnių šalčio. Palei kojas malasi ciūcikas Ycikas. Jis irgi stengiasi neloti ir neatsilikti nuo manęs, kad tik nepalikčiau lauke. Ir kad nepražiopsotų kačių pusryčių. Kačių pusryčiai yra vienas iš dviejų svarbiausių įvykių
Laikas ir pinigai
Šis pasaulis toks didelis, stebuklingas ir keistas. Aš kasdien jį stebiu ir stebiuosi. Vakar nustebino gervių balsai. Sausio 31 diena ir gervės… Bet labiau stebina žmonės. Gal todėl, kad gyvenu vienkiemyje vidury miškų ir raistų, o gyvus žmones pamatau maždaug kartą į savaitę. Kiekvieną kartą pabendravusi valandėlę aš turiu kelias valandas galvoti ir rūšiuoti mintyse
Džiovintų vaisių ir uogų sriuba su kleckais
Šią sriubą ypatingai skaniai verda mano anyta. Ją valgome kiekvienas Kūčias ar Kalėdas, kai apsilankome jų bute. Pastebėjau, kad saldžias sriubas dažniau mėgsta ne vaikai, o jų mamos, gal dar gyvi vaikystės prisiminimai. Dabartinė batono karta jau sunkiai supranta tą tąsų krakmolo malonumą, papildytą slidžiais kleckais ir džiovintų slyvų aromatu. Nors mano abu vyresnieji sūnūs
Istorija apie istorijas
Mano galvoje kažkada buvo tiek daug istorijų… Vėliau vaikai, darbai, rūpesčiai tas istorijas pakeitė mintimis apie tai, ką ir kaip daryti. tai irgi buvo įdomu. Bet štai šį rytą viena istorija tiesiog ėmė ir iššoko… jei norit, galit paskaityti prie ryto kavos… Tamsus senas eglynas palei raistą. Eglės kyla į viršų, smailios viršūnės bando nudurti