Duonos raugas

Daugelis save gerbiančių žmonių kepa duoną namuose. Labai save gerbiantys duoną kepa su raugu. Lengvai išprotėję turi kelių rūšių raugus, su jais kalbasi ir duoda vardus. Dar sunkesnis atvejis, kai tą raugą pradeda naudoti ne tik duonai kepti… Bet iš tiesų senovėje, duonos raugas buvo labai naudingas dalykas, galėjęs atstoti ne tik mieles, bet ir citriną. Aš savo raugams vardų dar nesu davusi, bet kartais ištaikau valandėlę nuoširdžiam pokalbiui. Ypač gerbiu ruginį raugą, o visaip išnaudoju dažniau kvietinį. Kartais būna ir atvirkščiai. Bet tai nesvarbu… Svarbu yra tai, kad ruginis raugas buvo vienas iš pirmųjų mano rauginių. Ir tada prasidėjo…Kažkada, prieš kokius 9 metus, niekur neliko nesuraikytos duonos. Tai mane tiesiog įsiutino – kodėl kažkas turi nuspręsti, kokio storio riekę aš turiu valgyti, kartais noriu plonesnės, kartais – storesnės. Pasigaminau savo raugą, dabar jam 9 metai ir pradėjau mokytis kepti juodą duoną. Tebesimokau iki šiol, nes duoną iškepti – tai ne tortą pagal receptą sumakaluoti… Bet per tuos 9 metus išmokau daug daugiau būdų kaip panaudoti raugą – kepti blynus, virti sriubas, raugti giras, gaminti bandeles, rauginti daržoves. Visų pirma blynai – jei iš vakaro užraugėte kvietinę tešlą, ryte pabandykite išsikepti blynų. Nieko daryti nereikia – tiesiog gražiai su šlapiu šaukštu kabinkite išrūgusią tešlą, kad liktų kuo daugiau burbuliukų ir dėkite į įkaitusius riebalus. Blynai būna rūgštoki, tąsūs, minkšti, kadangi jie be druskos ar cukraus, tinka valgyti ir su uogiene, ir su raugintomis ar troškintomis daržovėmis. Galima ir specialiai užsimaišyti tešlą blynams, su aliejumi ar sviestu, kiaušiniais ir kitais priedais, bet aš dažniausiai pasinaudoju duonos tešla. Iš ruginės raugo tešlos verdami įvairūs kukuliai. Kvietinis ir ruginis raugas tinka sriuboms virti. Tada išrūgusį raugą išmaišome šaltame vandenyje ir baigdami virti supilame stipriai maišydami į bet kokią sriubą, pakaitiname vis dar maišydami kol sutirštės ir išjungiame. Raugas sriubai suteikia tirštumo ir rūgšties. Aš ruginį raugą pilu į daržovių sriubas su spirgučiais arba be jų. O kvietinį labiau mėgstu dėti į trintas žolienes – dilgėlienes, garšvienes. Dažnai žmonės pagalvoja, kad tokis sriuba virta su rūgštynėmis – raugas iš tiesų suteikia rūgštynių skonį. Su raugu galima gaminti ir įvarius rūgščius padažus. Duonos raugu būdavo užpilami burokų lapeliai ir koteliai arba barščiai – iš jų verdamos sriubos vasarą. Duonos raugas labai tinka gėrimams – giroms ir saldėms, gaminti. Saldei ruginiai miltai būdavo užplikomi verdančiu vandeniu, gerai išmaišomi, kad neliktų gumuliukų ir paliekami įrūgti – išeina saldžiarūgštis probiotinis gėrimas. Jį naudodavo įvairioms šaltsriubėms gaminti. O girą aš darau iš įvairių žolių nuoviro, jį pasaldau (1l vandens 100 gr cukraus), ir į atvėsusį įmaišau porą vagomųjų šaukštų aktyvaus ruginio raugo. Per 1-2 dienas gauname labai skanią žolinę – duoninę girą. Ypač skani su jonažolėmis arba žieminėmis šakelėmis (aviečių stagarais, serbentų, vyšnių šakelėmis). Jei nespėjame išgerti ir užrūgštėja – palieku kambario temperatūroje kokį mėnesį ir turiu labai skanų actą. Dar galima pasigaminti raugo sirupą – tik reikia labai atsargiai nupilti skystį nuo paviršiaus, kad kuo mažiau miltų pakliūtų. Apie kepinius su duonos raugu nėra net ko šnekėti, nes per daug plati tema. Aš namie mielių kepimui jau seniai nenaudoju, viskas kepama su raugu – cinamoninės bandelės, pynės, vyniotiniai, duonos lazdelės, krekeriai, ruginiai duoniukai su įvairiomis laukinėmis ir naminėmis sėklomis, daržovių pyragai, pusrytiniai dribsniai. Tokie kepiniai daug sveikesni, nes miltai jau būna suskaidyti. O ir švieži išlieka daug ilgiau. Ir turi labai malonų saldžiarūgštį skonį. Atrodo viską, ką darau su raugu namuose jau išvardinau. Na, gal dar yra kokių pasiūlymų ką su juo veikti?