Viena diena Slėnyje

Atsikėlus iš ryto reikia palesinti vištas vištidėje. Ir viščiukus svečių miegamajame. Ir kačiukus bernų miegamajame (ten ir taip bardakas amžinasis, vienas kitas kakutis nieko nepablogins). Bernai pavalgys patys. Tada reikia nuvažiuoti į parduotuvę arbūzo ir tualetinio popieriaus. Važiuoti galima į kairę arba į dešinę, maždaug 10 – 15 km… Pasirinkimas priklauso nuo to, pro kurį mišką nori grįžti. Šį kartą pasirenkame į dešinę. Kelionė į parduotuvę užtruko 3 – 4 valandas ir iš miško atsivežėme grybų krepšį pietums. Ir nesakykit, kad dabar nedygsta grybai – tiesiog grybauti reikia ten, kur jie auga, o ne ten, kur jums patogu vaikščioti… Gerai, kad neužmiršome užsukti į parduotuvę. Pietų pertrauka – kepti grybai ir virtos bulvės. Tada tenka vėl sėsti į mašiną ir važiuoti į kairę, nes reikia atiduoti žvejybinių musių punduką. Pakeliui užsukame į pigaus alkoholio parduotuvę vyno. Ten nusiperkame ledų. Grįžtame per kitą mišką. Visą kelią automobilyje diskutuojame apie tai, ką iš tiesų reiškia žodis „fašizmas“ ir kodėl vakarų civilizacija jau priartėjo prie savo saulėlydžio. Mažoji iš nuobodulio užmiega. Užsukame prie upės mėtų, prisirenkame čiobrelių. Grįžus namo laukia bernai, kurių akys net blizga nuo kompiuterių ekranų, nes nebuvo kam juos sustabdyti. Ir skautai, kuriuos buvome sutikę rytinės išvykos metu prie cerkvės miške… Jie norėjo pasiskolinti šiukšlių maišą – ir negrąžino… Vakare skrudinta duona su savais pomidorais ir filmas apie Melą Gibsoną, kuris turėjo daug vaikų ir išėjo į karą…