Baravykai aliejuje

Iš ryto nubudusi jaučių džiovinamų grybų kvapą… Dar tamsiai, apčiuopomis nurėplioju į virtuvę, stengdamasi neužkliudyti tuščių, palei duris išrikiuotų grybų kašikų… Vadovaudamasi intuicija ir pusės metų įpročiais, aplenkiu grybais nukrautą plytukę (t.y. malkinę viryklę), apeinu sūdomų grybų kibirus, pastumiu nuo stalo išrikiuotus stiklainius su aliejuje plūduriuojančiais grybais ir surandu kavos pupeles. Kažkur už svieste keptų grybų stiklainukų yra kavos malūnėlis… Galų gale pasidarau kavos, beauštančio ryto šviesoje pasigrožiu stiklainiais, pagalvoju – ”Viskas, jau užtenka” ir tyliai ramiai prie kompo geriu kavą… Vaikai išvažiuoja į mokyklą, o likusi su manimi Marcelė jau pradeda zirzti – kada grybausime?… Ir taip po geros valandos, pavarčiusi grybus ant viryklės ir pamačiusi, kad jau atsirado laisvos vietos bei sudėjusi pasūdytus grybus į talpas rauginimui, aš vėl pasileidžiu į baravykų spalvos saulės nušviestą mišką ir pasineriu į grybinę beprotybę…

Bet šiemet aš labai griežtai skirstau baravykus, todėl ilgai neužtrunku galvodama ką su jais nuveikti, kaip išlaikyti žiemai. Didieji grybai keliauja ant krosnelės džiovinimui. Vidutinieji, dar šviesiom apačiom yra sūdomi ir nešami į rūsį. O mažieji gražieji keliauja į aliejaus stiklainius. Ir taip, prieš Kalėdas galite manęs klausti, ar kartais neturiu baravykų šventėms – tai bus mūsų kalėdinių dovanų taupyklė.

O čia visiems žadėtas itališkas baravykų konservavimo būdas. Pernai taip užkonservuoti grybai buvo patys skaniausi. Aliejinau ir visus grybus, ir supjaustytus – visi buvo labai skanūs ir juos suvalgėme pirmiausiai. Dabar receptas:

Mažus baravykiukus nuvalome, visą smėlį nušluostome drėgnu skudurėliu. Grybukus dedame sluoksniais į dubenį ar katilą ir kiekvieną sluoksnį sočiai apibastome druska. Paslegiame ir paliekame kambario temperatūroje per naktį. Druskos negailėkite – grybai baltymingas ir vandeningas produktas, todėl persūdyti gan sunku. Iš ryto grybus nusunkiame ir perplauname tekančiu šaltu vandeniu, kad nuskalauti druskos perteklių. Užkaičiame marinatą ( 1 dalis obuolių acto, 2 dalys vandens, ½ -1 dalis cukraus). Kai marinatas užverda, suberiame baravykus ir paverdame 10 – 15 minučių. Nusunkiame ir suberiame ant švaraus rankšluosčio ar grotelių, kad apdžiūtų. Džiovinti geriausiai per naktį, kad neliktų jokios drėgmės, galinčios sugadinti konservą. Marinatas būtinas, kad nepasigautumėte botulizmo. O tada sausus grybus dedame į stiklainį, kartu su keliomis česnakų skiltelėmis, čiobrelių ar šalavijų šakelėmis, pipirais, lauro lapais, čili pipirais ar kitais jūsų mėgstamais prieskoniais. Viskas sudedama iki stiklainio kaklelio ir užpilama geros kokybės alyvų, saulėgrąžų ar rapsų aliejumi. Netinka tik greitai gendantys aliejai, tokie, kaip kanapių, linų sėmenų ar kiti, kuriuos atidarius reikia laikyti šaldytuve. Tokius stiklainius su grybais tiesiog privalu laikyti kambario temperatūroje, visiems po akimis – kad ir patys galėtumėte kasdien pasidžiaugti, ir svečiui akis pabadyti. Ir kad nepamirštumėte suvalgyti – nes maistas tai ne puošmena ar žaislas. Tokius grybus labai skanu valgyti su skrudinta duona, dėti į salotas, ant picų, nors man skaniausia tiesiog su šakute iš stiklainio…