Rudmėsių paštetas su imbieru ir laukinių morkų sėklomis

Gyventi tampa neįmanoma… Nuėjau su Marcele (3 su puse metų) į apynyną tvarkytis. Marcelė palaipiojo ant mano augalų, pasikarstė ant manęs, buvo aprėkta, pasakė: “Aš tavęs nemyliu ir išeinu į mišką”. Trimečio meilė toks savotiškas dalykas – kartais taip gera pagyventi ir padirbti kai nieks tavęs nemyli… O ir miškas – pušų jaunuolynas pakalnėje. Ir staiga tapo ramu, tylu ir patogu. Kol vėl neatsirado Marcelė pilnu skreitu rudmėsių. Apsisuko ir vėl grįžo į mišką. Man jau šiek tiek neramu pasidarė. Vėl grįžo su rudmėsėmis. Dabar jau aš pajutau staigų meilės ir susirūpinimo miške paliktu vienišu vaiku atplūdį, ir nuėjau kartu palandžioti… O žadėjau sau negrybauti… Kaip ir vakar… ir užvakar… ir…

Apyniai gali ir palaukti, o man tenka tvarkytis su krepšiu rudmėsių. Sutvarkiau jas į paštetą stiklainiukuose su pakeliui namo nuskintomis laukinių morkų sėklomis ir imbieru. Skonis toks nerealiai lietuviškai rytietiškas. Toks paštetas gali kelias savaites pagyventi šaldytuve, jei tik gerai užpilsime lydytu sviestu. Labai skanu su paskrudinta duona ir raugintais obuoliukais.

Reikės:

Rudmėsių

Daug sviesto

Kelių česnako skiltelių

Gabaliuko imbiero

Druskos

Pipirų

žiupsnio laukinių morkų sėklų (šias galite pakeisti kitais įprastesniais prieskoniais – kmynais, kuminais, kalendromis ar pan.)

Sviestą ištirdome ant keptuvės, sudedame smulkiai sukapotus česnakus, imbierus. Kepame kol užkvips visa virtuvė. Tada suberiame žiupsnį morkų sėklų ir trumpai pakepiname. Sudedame nuvalytas, gan smulkiai supjaustytas rudmėses (žalias, neapvirtas), pasūdome, pabarstome pipirais ir kepame, kol nugaruos visas skystis. Grybus sudedame į paruoštus stiklainius, jei norime ilgiau laikyti užpilame išlydytu sviestu, taip, kad būtų apsemti visi grybai. Tokius paštetus galima daryti su visokiais grybais, bet niekas nenurungs to įpatingo rudmėsių skonio.