Reikalingiausi dalykai…

Šiaip galiu palikti savo namus nerakintus išvažiuodama ilgesniam laikui, nes išsivežu su savimi viską ką turiu brangiausio. Vaikus, vyrą ir smegeninę. Tuščią piniginę ir mygtukinį telefoną paskambinti tėvams. Namie, tiesa, lieka kalnai knygų ir senas laptopas su tekstais bei nuotraukomis. Ir bebaigiančių subyrėti nuo ilgo ir atkaklaus naudojimo buitinių prietaisų krūva. Kiekvieną kartą įjungiant indaplovę ar virtuvinį kombainą mane ištinka šokas – ir jis vis dar veikia?! Šiuo metu sėdime ramūs ir pigūs – jokių darbų, jokių renginių, jokių pajamų…

Bet manęs tai visiškai nejaudina. Tuo labiau, kad ne per seniausiai supratau, kad dabar pati geriausia investicija į ateitį yra 3 dalykai. Tai geras gabalas žemės, geras šautuvas ir geras vyras. Turint šiuos dalykus, paprastai moteriškei nebaisios jokios krizės. Vyras pridarys vaikų, mažiausiai reikia trijų, kad būtų mokamos padidintos išmokos, kuriomis galima apmokėti elektrą, sėklas, sodinukus ir kurą automobiliui, kurį taiso tas pats vyras. Turint tiek vaikų namuose, nelabai lieka laiko pergyventi dėl pasaulio bėdų, per didelio svorio ar skylės pėdkelnėse. Žemė tikrai išmaitins. O šautuvas skirtas apginti žemę, vaikus, mane. Ir dar sumedžioti mėsos. Visą gyvenimą buvau anarchistiškai nusitekusi pacifistė, bet šiemet įsitikinau, kad be šautuvo – niekaip.

Tai va, turiu viską ko tik man reikia. Vadovaujuosi gerb. Karlsono patarimu “Svarbiausiai nesijaudinti ir gerai maitintis” ir jei pavyks, išgyvensiu pandemiją. Jei nepavyks, tai bent žinosiu, kad pagyvenau gerai. O kol kas vakarienei valgau vyro sumedžiotos stirnos karpačio su aliejuje marinuotais savo rinktais baravykais, savo sodo obuolių pyragą su prieš porą dienų raiste surinktų spanguolių ledais ir gurkšnoju lengvą vakarinį kokteilį iš putinų uogų sirupo su džinu… Ir man tiesiog gera. Tiesa, vis graužia vienas rūpestis, kur paimti gero samagono naminiam džinui ir kaip ištaikyti dieną pasikadaguogiavimui…