Sūdyti agurkai (pagal japonų receptus)

Agurkai – nuostabi daržovė. Aš galiu gyventi be pomidorų, bet be agurkų – niekaip. Tokie maži, žali, kvapnūs ir traškūs, mmm… Tačiau savo gyvenime turiu kelias taisykles, kurių niekada nelaužau. Viena tokių yra ši: kai baigiasi šviežios daržovės iš savo daržo, valgome tik savas konservuotas. Jokių agurkėlių iš prekybcentrių žiemos metu. Štai todėl reikia užsiauginti sočiai daržovių ir jas paruošti žiemai.

Agurkų konservavimas, aišku, vienas iš pačių įprasčiausių ir žinomiausių dalykų, paprastas ir nesunkus. Juos galima rauginti, ypač jei turi gerą rūsį išlaikantį tinkamą rauginiams temperatūrą (apie 2-5 laipsnius). Galima marinuoti mažus agurkėlius, didesnius, pjaustytus ar cielus, gaminti asorti su kitomis daržovėmis ir t.t. ir t.p. Bet visi šie būdai baigiasi rūgščiais arba saldžiarūgščiais agurkais. Tiesa, tokie labai tinka prie sunkesnių ir sotesnių žiemiškų pateikalų. Bet kartais taip norisi to tikro, traškaus ir vandeningo agurkėlio. Ir staiga atradau sūdymą. Tai tobulas būdas išlaikyti produktus beveik tokius, kokius nuskynėme. Vienintelis šio konservavimo būdo nepatogumas yra toks, kad patiekalus iš sūdytų produktų tenka planuotis iš anksto. Tam, kad spėtume tą susiraukšlėjusį, netekusį vandens ir bjauriai sūrų daiktą gerai išmirkyti ir jis atgautų savo pirmykštę išvaizdą ir skonį. Mūsų kraštuose sūdymas nėra labai populiarus, kažkodėl užmirštas, tačiau rytiečiai šį konservavimo būdą labai pamėgę. Ir sūdytus agurkus radau tarp japoniškų konservavimo receptų.

Sūdymui geriausiai tinka maži, besėkliai agurkėliai, tokie gražiausiai atsigauna po poros dienų šaltame vandenyje. Agurkėlius surenkame darže ir tuoj pat sūdome. Sūdymui reikia tik tinkamo indo, daug druskos ir laiko. Indas turi būti platus, kad galėtume paslėgti daržoves. Labai patogūs emaliuoti arba nerūdijančio plieno katilai, stiklinės maisto laikymo dėžutės ar panašūs indai. Druskos reikės tikrai daug, ir net nebijokite persūdyti – tą tiesiog privalu padaryti. Mažiausias kiekis druskos yra 10 procentų nuo agurkų svorio. Agurkų galiukus nupjauname ir sluosniuojame inde, kiekvieną sluoksnį sočiai apibarstydami druska. Baigus sluoksniuoti agurkai dar užpilami sūrymu, tiek, kad apsemtų. Tada stipriai paslegiame ir laikome bent 4 dienas. Po šio laiko nupilame sūrymą, agurkai turi būti plokšti ir susiraukšlėję, netekę didžiosios dalies vandens. Nuskalaujame po šaltu tekančiu vandeniu, apibarstome dar viena porcija druskos ir sudedame atgal į indą. Dabar agurkus sūdysime dar bent mėnesį kambario temperatūroje. Kartais patikrin kite, ar ant indo kraštų neatsirado pelėsių, jei atsirado, gražiai nuvalykite, patys agurkai tokiame kiekyje druskos nelinkę pelyti. Po tokio sūdymo aš daržoves išimu iš indo, nupilu visą skystį ir sudedu į stiklainius, nesukdama galvos, kad kažkas suges. Stiklainius su sūdiniais reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, jie beveik amžini.

Prieš valgant išsiimame tiek agurkų kiek norėsime ir užmerkiame į šaltą vandenį ir laikome vis pakeisdami vandenį tol, kol jie vėl atgaus įprastą formą ir skonį. Tiesiog karts nuo karto atsipjaukite gabaliuką ir paragaukite, kai jau tiks sūrumas, traukite lauk ir darykite salotas. Pastarąjį kartą aš agurkus tiek išlaikiau, kad net reikėjo pasūdyti. Labai skanios salotos iš supjaustytų agurkų, svogūnų griežinėlių, pakepintų sezamo sėklų ir šlakelio sojų padažo. Bet galima tiesiog užpilti acto ir aliejaus padažu arba sumaišyti su grietine, gaminti šaltibarščius ar dėlioti ant sumuštinių.