Agrastų “umeboši” su raudonais šiso (perilių) lapais

Umeboši, tiesą pasakius, yra sūdytos japoniškos slyvos. Ir net ne slyvos, o tam tikra specifinė abrikosų rūšis – ume. Bet pats receptas labai įdomus. Ir aš nebūčiau aš, jei nesurasčiau kuo pakeisti nesamą ingerdientą. Iš tiesų man labiausiai patinka lįsti į visiškai kitokias tradicijas ir skonius turinčias virtuves ir bandyti atrasti vietinius tradicijų ir produktų atitikmenis. Štai taip atsitiko ir su slyvomis, kurios buvo pakeistos į agrastus.

Umeboši – tai ilgas ir gana sudėtingas receptas. Šios japoniškos slyvos sunoksta vasaros pradžioje, šiso lapai atsiranda tik po kokio mėnesio, dar kažkiek užtrunka slyvų džiovinimas, o valgyti pradedama tik vėlų rudenį. Sudėtingumo lygis kaip tik subalansuotas man. Ir agrastai puikiai tam tinka. Ir valgyti juos galima pradėti anksčiau.

Agrastus skiname dar nesunokusius, bet tada, kai jie pradeda minkštėti, tokius “pusiaunokius”. Nupjauname, nurenkame kotelius ir galiukus ir kiekvieną uogą subadome adata ar dantų krapštuku, kad greičiau įsisūrėtų ir išbėgtų sultys. Atsisveriame 10 proc. druskos nuo uogų svorio, sumaišome su agrastais, sudedame į sūdymo indą ir paslegiame. Kartu galima įdėti kelias česnako skilteles, garstyčių sėklas, jei mėgstate aštriai, čili dribsnių ir jei turite raudonų šiso lapų. Jei neturite šiso, tiks ir raudoni arba žali bazilikai, tik raudoni lapai labai gražiai nudažo uogas. Paliekame kambario temperatūroje nuo 2 savaičių iki mėnesio. Neišsgąskite, kai agrastai, apsemti savo isšiskyrusių sulčių, pradės burbuliuoti, viskas čia gerai, sūdymas mažai kuo skiriasi nuo rauginimo ir 10 procentų druskos tik pristabdo fermentacija, neapsaugo nuo jos. Kai burbuliavimas baigsis, agrastus galite išnešti į šaldytuvą ar tiesiog į vėsų sandėliuką. Pačios umeboši slyvos nelaikomos stiklainiuose, paskutinis procesas po sūdymo ir sumaišymo su šiso lapais dar yra džiovinimas. Slyvos apdžiovinamos, kol susitraukia, bet nesudžiovinamos visai. Tokias jas ir laiko metus ir dar ilgiau. Agrastų jau nedžiovinau, nes jų odelė per kieta, nepavyks taip gerai išgarinti drėgmės iš vidaus, kaip ir minkštaodžių slyvų-abrikosų.

Mėgstantys stiprų sūrų-rūgštų-saldų- aštrų skonį, šiuos agrastus gali valgyti tiesiog ištrauktus iš stiklainio, prie mėsos, sūrių, kaip užkandį prie vyno, alaus ar stipresnių gėrimų. Jei jums per sūru, pamirkykite porą valandų šaltame vandenyje ir taip skonis sušvelnės. Tačiau iš tiesų šitaip paruoštos uogos yra daugiau prieskonis. Sukapokite jas smulkiai ir dėkite ant virtų ryžių, makaronų ar kitų krupinių patiekalų, įmaišykite į padažus, plovus, rizotus ar kitus patiekalus, kur tinka pikantiškas agrastų skonis. Ir neišpilkite sūdytų agrastų sulčių – tai pilnas probiotikų padažas, tinkantis sriuboms, troškiniams, salotoms pagardinti, naudojamas kaip sojų padažo pakaitalas.