Copyright Samanotas 2019
Ech, tas gyvenimas yra toks įdomus ir taip greitai keičiasi… Gal net kiek per greitai, nespėji net mirktelėti, pavasarį pakeičia ruduo, žiemą – vasara. Ir taip vis ratu, ratu, ratu… Vaikai auga, durnėja, tėvai sensta, piktėja, o aš bandau sustabdyti laiką…
Stabdau laiką… taip, tikrai, būtent tą ir darau kiekvieną dieną. Kartais pasiseka geriau, lengviau, kartais viskas krenta iš rankų ir diena pralekia kaip sekundė, nepalikusi jokio matomo ar jaučiamo ženklo. Turbūt kiekvienas žmogus turi savo laiko stabdymo būdus, o manasis būdas yra rankų ir galvos darbas. Ypač rankų. Viename Marcelės filmuke apie viduramžių Airiją sakoma: darbas yra malda. Ir man tai tikra teisybė. Kada noriu sustabdyti laiką, atsitokėti, suprasti, kas iš tiesų vyksta, tada išjungiu visus prietaisus ir einu dirbti į daržą, mišką, laukus ar virtuvę. Kuo ilgiau mokausi darbo-maldos, tuo daugiau prietaisų tenka išjungti.
Kažkada užteko išjungti tv, kai dirbu negali groti jokia muzika, atitraukianti nuo darbo, būtinai turi būti išjungtas kompiuteris, o telefonu galima tik prisiskambinti, ir tai, jei dirbu namie, į jokius lauko darbus telefonas nekeliauja. Šiaip norėčiau turėti stacionarų, tada iš viso ramu būtų… Tačiau pastaruoju metu iš virtuvės pradėjo iškeliauti ir specialūs virtuviniai prietaisai. Labai ramiai, automatiškai, net negalvojant iškeliavo virtuvinis kombainas, mėsmalė, iškeliauja šaldiklis. Vis dar veikia indaplovė, paprastas elektrinis mikseris, naudojamas vien biskvitinės tešlos plakimui ir rankinis blenderis, bet pastarasis jau užleidžia vietą paprastam sieteliui, per kurį trinamos sriubos…
Tie prietaisai iškeliavo negalvojant, išnešant daiktus, kurių nepanaudojau kelis mėnesius. Ir tik vėliau pradėjau galvoti – kodėl. Kodėl aš jų nenaudoju? O kai pagalvojau (jau kažkada minėjau, kad turiu tokį bjaurų nemadingą įprotį – galvoti), atradau dvi priežastis. Viena yra ta, kad prietaisai trukdo nenutrūkstamam darbui-maldai. Prietaisai įsiterpia į būtiną darbų seką virtuvėje, kai rankos turi būtinai prisiliesti prie kiekvienos maisto gaminimo pakopos: atsinešti daržoves iš lauko ar rūsio, nuplauti, nuvalyti, supjaustyti, susmulkinti, sudėti į katilą, pertrinti… Kiekvienas žingsnis yra labai svarbus, kiekvienas peilio čekštelėjimas kažką reiškia maisto kokybei, kiekvienas kasnelis atpjautas rankomis ir peiliu yra vienodas ir vienodai svarbus. Kaip kad kartojami maldos žodžiai. Ir mums visiems yra būtina kažkokia malda, ypač dabar, kai visur tvyro suirutė. Mano malda yra virtuvinė, ji nėra blogesnė už kitas. Tai nuoširdi, jokių prietaisų burbimu nepertraukiama malda. Visos maldos veda į tobulėjimą, dvasinį ir fizinį. Lygiai taip ir ši mano malda tobulina mano rankų darbo įgūdžius, išjungia vidinį nerimą ir leidžia vėliau pasidžiaugti regimu darbo rezultatu…
Kitas dalykas dėl ko iškeliauja prietaisai yra maisto kokybė. Visi elektriniai kombainai, trintuvai, tarkos sugadina maistą. Tikrai taip. Tikras pesto yra tik tas, kurį sutrynėte piestoje. Ta bespalvė košė, kurią ir aš kažkada gamindavau su blenderiais ar kombainų peiliais yra visiškas nesusipratimas, nieko bendro neturintis su pesto. Sriuba, pertrinta per sietelį neturės jokių perkirstų kietų plaušų, bus šilkinė ir lygi, nes viskas, ko joje nereikia, liks sietelyje. Rankomis supjaustytos daržovės bus vienodo dydžio ir formos. Sukapota mėsa dešrai tinka daug labiau nei sumalta. Rankomis minkyta tešla bus būtent tokia, kokia turi būti, nes tik rankos pajaučia, kada jau užtenka minkyti. Rankomis atlikti darbai gali būti tobuli. Mašinos – tik rankų darbo pakaitalas, atėjęs iš pramonės. Namie juk nereikia tos spartos ir tokių kiekių. Beje, gamindami tik rankomis, mes taupome. Ne tik energiją, bet ir produktus. Su elektriniais prietaisais taip lengva pertrinti, sumalti, suplakti, kad prarandame saiko jausmą. Taip ant stalo atkeliaja ne mažytis, vienkartinis piestoje trintas pesto padažas, kurio po pietų nelika nė ženklo, o didelis stiklainis ir likučius tenka išmesti… Vartojimas auga, atliekų daugėja, kokybė slepiasi…
Beje, žinau, kad labai daug kas pasakys, kad prietaisai padeda sutaupyti laiko. Bet tada nuoširdžiai atsakykite: kur jūs tą sutaupytą laiką leidžiate? Jei sugebėsite sau ar man įrodyti, kad tą laiką “išleidžiate” kokybiškai, tada gal jums prietaisai ir padeda… Dažniausiai matau, kad laikas leidžiamas sėdint prie kitų prietaisų arba uždirbant pinigus, kad nusipirkti naują prietaisą. Tokia užburta grandinė…
Leave a Reply