Raugykla Nr.5. Atsargos.

Pasaulis yra didelis kaip raugintų kopūstų statinė, o mes, žmonės, mažyčiai kaip laktobakterija toje statinėje. Tačiau, kaip ir ta bakterija, galime būti labai svarbūs visiems dalykams, kurie vyksta statinėje rūgstant kopūstams. Jei dauguma mūsų elgiamės kaip padori lactobacillus plantarum, tai viskas vyksta kaip iš pypkės. Bet jei atsiranda kitų bakterijų ar mielių perteklius, rūgimas staiga tampa katastrofa. Taip ir nutiko su mūsų pasauliu, įsiveržus virusui… tačiau tas virusas staiga mus privertė suprasti savo sugebėjimo pasirūpinti savimi svarbą. Visame pasaulyje buvo išpirkti laisvi ūkiai, sodybos, daržovių sėklos ir viščiukai. Žmonės pradėjo ruoštis tam atvejui, kai turės pasirūpinti patys savimi ir savo šeima. Žmonės pradėjo kaupti savo maisto atsargas, pradėjo prisiminti tai, ką buvo užmiršę per pastarąjį šimtmetį.

Maisto atsargų ruošimas kurį laiką buvo laikomas juokingu bobučių užsiėmimu. Kam gi čia stengtis auginant braškes ir verdant uogienes, jei gali bet kada nueiti į parduotuvę ir nusipirkti šviežių braškių. Bet kada ir iš bet kur. Tiesą pasakius, bet kokių – be skonio, be kvapo, be sezono, vežiotų po visą pasaulį. Uogienė yra neskanu ir nesveika, nes ten daug cukraus ir viskas išvirta. Tais laikais aš mielai susirinkdavau uogienių stiklainius iš draugų, kuriems juos parūpindavo rūpestingos mamos ar močiutės. Ir valgydavau jas su naminiu jogurtu ar kefyru. Tuo tarpu madingi, sveikai besimaitinantys draugai pirkdavo jogurtą sumaišytą su uogų skonio priedais… O tada prasidėjo pandemija ir žmonės pamatė, kad makaronai išpirkti, braškes atvežti tapo sudėtinga, o namie net uogienės nėra. Ir maisto atsargų ruošimas vėl pradėjo grįžti į madą.

Tačiau atsargų sandėliukas nėra vien maisto atsargos ištikus parduotuvių krizei. Sandėliukas – tai vieta, kur saugomi patys skaniausi delikatesai, gardumynai, kuriais galime pavaišinti netikėtai užsukusius svečius arba įsisukti užpuolus blogai nuotaikai. Ne veltui patys madingiausi pasaulio restoranai įdėmiai tyrinėja visus įmanomus konservavimo būdus, sustiprinančius produktų skonį ir atnešančius vieno ar kito seniai praėjusio sezono kvapus ir skonius. Tai mūsų metų ir sezonų saugykla, vieta, kur lentynose padėtas saugumo jausmas, nes ilgi žmonijos tūkstantmečiai paliko maisto atsargų svarbos pojūtį. Šiame išprotėjusiame pasaulyje gera gyventi žinant, kad ir vėl prasidėjus pandemijai, karščiams, šalčiams, karams ar tornadams, mes sandėliuke turime braškių uogienės ir raugintų kopūstų.

Pradėjęs ruošti atsargas – konservuoti, rauginti, džiovinti, sūdyti ir kitaip saugoti maistą, žmogus staiga tampa tikru žiurkėnu tempiančiu viską į savo urvelį. Pasaulis prisipildo galimybių surinkti ir išsaugoti uogas, vaisius, žoleles, daržoves ar grybus. Ir kartu pradeda mokytis, kaip sunaudoti visą maistą, neišmetant nei vyšnių ar slyvų kauliukų, nei pakirmijusių grybų kotelių. Viskas yra maistas, viską reikia sunaudoti. Ypač, kai pradedi mokėti iš visų “atliekų” pasigaminti gurmaniškus produktus. Iš vyšnių kauliukų galima pasidaryti nuostabų actą, migdolais dvelkiantį sirupą arba rausvą desertinį likerį. Iš grybų netinkamų maistui – nepakartojamą, sodrų sojų padažo pakaitalą.

Konservavimo tradicijos kiekviename krašte yra labai specifinės. Kaip išlaikyti maisto atsargas ir ką kada konservuoti labai priklauso nuo šalies klimato. Tačiau kartu tie būdai ir labai panašūs. Visur rasime džiovinimą, sūdymą, rauginimą, konservavimą cukrumi arba actu, visur bus produktų laikymas riebaluose arba pieno produktų ilgalaikis konservavimas.

Šiuo metu daugumą tradicinių atsargų ruošimo ir laikymo būdų yra pakeitusi elektra. Mes šaldome ir marinuojame, džioviname elektrinėse džiovyklėse. Prasidėjusi energijos krizė ir karas verčia pagalvoti ir apie energijos taupymą, todėl labai svarbu prisiminti visus senovinius atsargų ruošimo būdus. Tuo labiau, kad iš energijos krizės išlipti bus vis sunkiau… Dabar pats metas prisiminti ir atgaivinti visus senuosius konservavimo būdus, išgyvenusius tūkstantmečius be elektros ar dujų. Tam, kad turėtume atsargų, tam, kad jų pasiruoštume kuo pigiau, tam, kad jaustumės saugūs. Ir tam, kad pasaulis vėl taptų saugi vieta mūsų vaikams ir jų vaikams. Gal tai ir smulkmena, tačiau visos smulkmenos daug dažniau pakeičia pasaulį nei dideli dalykai…