Rudeninė vasara

Rudeninė vasara paraistėje. Beržai ir apyniai geltonuoja nuo niekaip neišdžiūstančios žemės. Šiltnamyje, kuris kaip pasirodė vėliau, buvo pastatytas ant požeminio šaltinio, nuo drėgmės net agurkai pačioje liepos pradžioje nuėjo dėmėmis. Pomidorai, dar nespėję pradėti nokti, pasigavo fitoftorozę… Per nesibaigiančią rudeninę drėgmę, šaltas naktis ir ūkanotus vėsius rytus, net purškiamas jodas nepadeda… Kiekvieną rytą ir vakarą vaikštau aplink augalus, nuskabau pažeistus lapelius nuo vis plikėjančių stiebų ir tikiuosi, kad ateinančios kelios sausos dienos bent pristabdys ligos plitimą… Namuose irgi tas pats, šalta, drėgna, pelija duona ir vis serga vaikai. Ši vasara jau tokia – nuo vieno viruso prie kito. Ką padarysi, būna taip ir viskas…

Kartu su vis tik pradėjusiais nokti sergančiais pomidorais ir vis pradedančiais sveikti vaikais manyje auga kitas jausmas. Jausmas, sakantis, kad ir kas nutiktų, visada yra išeitis, kad ir kas nutiktų, vis tiek kada nors tai baigsis, kad ir netektumei, vis tiek ką nors atrasi. Taip, vaikai serga, bet jie ir turi kada nors susirgti, kitaip kaip gi jų imuninė sistema stiprėtų, augtų kartu su jais. Va, jai vaikai iš viso nesirgtų, tada tai jau rimtai reikėtų kreiptis į gydytojus. Na, vis lyja ir lyja, bet jei visą laiką būtų sausa, tai skųsčiausi dėl sausros ir grybų nebuvimo. Dabar mažai pomidorų, bet miške visada pilna voveraičių. Nupuvo bulvės, vadinasi nereikės galvoti iš kur paimti bulviakasę ir bus daugiau laiko miškui. Kaimynų bulvės, pasodintos ne molyne, o durpyne, lyg ir atlaikė šią vasarą, o kaip tik rudenį išeis naujas “Natūralaus rauginimo” leidimas ir honoraras nukeliaus keliems maišams bulvių. Viskas kaip tik laiku. Pomidorai pradėjo nokti, vadinasi pavyks pasirinkti sėklų kitiems metams. Tiesą pasakius, kai žinau, kad tų mano ne itin mėgiamų daržovių šiemet nedaug, tai nešu visus prinokusius ir juos iš karto suvalgome. Tais metais, kai jų būdavo labai daug, niekas nenorėdavo valgyti, o šiemet jau dabar suvalgėme daugiau nei pernai. Pomidoras mūsų namuose vien padažų daržovė. Šiemet pomidorų padažų nebus, bus daug raugintų žalių pomidorų. Bet ir dėl padažų nenusimenu. Apsidairiusi aplink savo ūkyje esančias bent 3 amžinas balas, pamačiau net linkstančius nuo svorio putinų krūmus. Putinai – tai nauja mano gyvenimo meilė, niekaip negaliu atsidžiaugti tuo karčiasaldžiarūgščiu skoniu. Ir jis kuo puikiausiai tinka padažams. Paskutinį buteliuką fermentuoto putinų kečiupo saugau ir naudoju po lašelį. Teks išbandyti ir kitų uogų ar grybų padažus. Raudonuoja ne tik putinai – pamiškėse jau linksta šermukšniai, lazdynai nebegali paslėpti vis storėjančių riešutėlių. Mano darže iš 3 metus sėjamo to pačio pakelio kopūstų sėklų, pirmus metus susisuko kopūstgalviai. O ir burokėliai man skanesni už pomidorus. Na nebus tiek daug raugintų agurkų rūsyje, kaip buvo pernai, bet nespės sunokti moliūgai, o tokius nesunokėlius raugintus valgyti kartais net skaniau nei agurkus.

Kaip matot, viskas tik į gerą. Šiemet savo racioną per nesėkmingą sezoną labai paįvairinsiu, nori nenori teks išbandyti naujus receptus, sukurti įprastų daržovių padažų pakaitalus. O kol kas esu užsiėmusi rimta sėja, visur kur žemė užmirko ir niekas neužaugo sėju ropes ir ridikus, šiltnamį užpildau kalafiorais ir brokoliais, gal bent tie velniai šiemet man užderės. Ir dar guodžiu save, kad bent jau viščiukų derlius šiemet tikrai geras. Na, bent jau sergantiems vaikams bet kada galiu išvirti gerą gaidžio sultinį. Vaikštau tarp tyliai mirštančių pomidorų ir džiaugsmingai gimstančių ropių ir guodžiu save – dantis normaliai taisyti galima išmokti per porą metų, bet ūkininkavimas dalykas sudėtingas, kitam ir viso gyvenimo per maža įsikirsti į šį mokslą… Tai ko čia man, pradinukei skųstis, telieka viską susirašyti į šių metų sąsiuvinį “Rudeninė vasara” ir prisiminti pasikartoti kitąmet.

Ir iš viso, kas čia per įsitikinimas, kad negalima gyventi be pomidorų?… Reikia tik džiaugtis, kad įprastoje lietuviškoje paraistėje spėja sunokti viena kita šilumamėgė ir sausamėgė daržovė ir neįprasti prie nebūtino pertekliaus. Ir man vėl viskas gerai, vėl esu patenkinta savo gyvenimu ir visko man užtenka.