Copyright Samanotas 2019
Visai neseniai viena skaitytoja manęs paprašė – parašyk apie tai, kaip išvirti skanią sriubą ant malkinės krosnelės. Arba košę. Ne grikius su lašiša, citrinžolėmis ir avokadais, o normalią kaimišką košę, kurią galima paduoti vyrams. Ir aš iš netikėtumo net atsisėdau…
Juk tai yra patiekalai, kuriuos ruošiu kasdien. Jie yra tiek įsigraužę į mano šeimos kasdienybę, kad atrodo net nėra čia apie ką rašyti. Na, verdu sriubą ant malkinės krosnelės ir tiek. Ką čia bepridursi? Bet vėliau ir pati pagalvojau – o kaip aš išmokau virti ant tos krosnelės? Taigi tiesiog bandydama, nes niekas apie tai nemoko. Atrodo – o ką čia mokėti, kai kasdien verdi? Bet iš tiesų mokytis reikėjo ilgai. Ir duoną kepti malkinėje krosnyje, ir tą pačią sriubą ar košę ant „plytos“ virti. Todėl pabandysiu surašyti savo patirtį, kad jums būtų lengviau. Pradėsime nuo sultinio.
Arba geriau pradėkime nuo paprastos malkinės krosnelės, „plytos“ ar „mašinkos“. Sultinį atidedam kitam kartui. Krosnelę, ant kurios aš dabar verdu, pastatė mano vyras. Prieš tai mokėsi iš mano tėvuko, kuris yra profesionalas pečnykas (krosnininkas), ir sulipdė man viryklę su sienele, kuri apšildo visus namus. Ta krosnelė žiemą kūrenama kokį pusdienį, tiek užtenka ir namus sušildyti, ir sriubą išvirti ir vakarienei troškinį ar gerą kruopų košę su priedais orkaitėje iššutinti ir dar kokį obuolį, kriaušę, moliūgą ar vaikų pirštines ir batus išdžiovinti.. Mes nesame šilumos mėgėjai, todėl krosnį kūrename iš ryto. Kad dieną būtų šilta, bet prieš naktį oras pradėtų vėsti.
Jei esate gaminimo ant krosnies pradinukai, tai pirma žinokite, kad krosnelę prieš gaminant geriau pašildyti, pakūrenti kokį pusvalandį, kad įšiltų visas viršus, tada lengviau bus keisti karštį. Karščiausia vieta dažniausiai būna pirmoji kaitvietė, esanti arčiausiai pakuros. Jos uždengiamos rinkėmis ir nuimama tiek rinkių, kiek reikia. Didelis katilas, nuimamos visos rinkės, mažesnis – mažiau rinkių, reikia sumažinti karštį, uždedama vis daugiau rinkių arba jų visų net nenuimame. Jei verdame sultinį ar sriubą, tai iš pradžių dedame ant karščiausios pirmosios kaitvietės, o užvirus perkeliame ant antros ir jau galima net nenuiminėti rinkių. Sultinį ir sriubą baigiame virti patraukę katilą į patį viryklės kraštą, tiesiog ant metalo, be jokių kaitviečių. Jei mėgstate gaminti ir pirmą kartą statotės viryklę, pasižiūrėkite, kad gale liktų vietos nemažam katilui, nes čia pati geriausia vieta sultiniams, sriuboms, šaltienoms ar košėms. Puodui užvirus, malkų galime beveik nedėti ar dėti labai mažai, šilumos sriubai išvirti jau ir taip užteks.
Viryklės orkaitė yra visiškai ne tokia, kaip elektrinės, dujinės ar dar kitokios viryklės orkaitė. Dažniausiai joje nepavyks iškepti vištos, pyragų, apskrudinti kepsnio. Arba jei jau užsispirsite tai padaryti, tai turėsite labai stipriai ir ilgai kūrenti krosnelę ir taip rizikuojate ją perkaitinti, ji suskils. Mačiau tokių atvejų, kai žmonės bandydami iškepti kepsnį, tokį apskrudusį kaip paprastoje orkaitėje, perkaitino ir suskaldė krosnelę. Kiekviena orkaitė yra skirtinga, teks prie savosios prisitaikyti. Vienoje galėjau iškepti mielinį kepinį, kitoje tai visai nepavyksta. Bet ši orkaitė yra ideali vieta troškiniams, sultiniams, šaltienoms, kruopų ir darovių košėms ar kitiems ilgo gaminimo neaukštoje temperatūroje reikalaujantiems patiekalams. Tereikia žinoti, kad iš pradžių visi šie patiekalai turi būti užkaitinami aukštoje temperatūroje, ant krosnelės viršaus, ir jau verdantys kišami į orkaitę. Yra buvę, kad įdėjau neįkaitintus puodus, ir neužteko šilumos juos užvirinti, taip troškinys ir per pusdienį neišvirė… Bet jei puodą su sultiniu užverdate ir tada kišate į orkaitėlę visai nakčiai, ryte rasite patį skaidriausią, patį kvapniausią sultinį, kokio niekada nepavyks išvirti ant dujinės, elektrinės ar indukcinės viryklės. Ten puikiai iššunta košės, bet neverta dėti sriubos su kruopomis, ištiš… Ir dar rytais pravėsusioje orkaitėje šildau vakarykštes mielines bandeles arba baigiu virti pusrytinę košę vaikams. Ją pradedu virti ant dujinės viryklės, užvirus ir kiek sutirštėjus kruopoms, įdedu į orkaitę, kurioje dar yra likę šiek tiek šilumos, ir košė per pusvalandį subręsta, iššunta net nekūrenant.
Baigus kūrenti krosnį, dar lieka labai daug šilumos ir ant jos galima dėti padėklus su džiovinamais grybais, obuoliais, moliūgais, svarainiais iš sirupo, ar kitomis daržovėmis bei vaisiais, kuriuos vis dar galima džiovinti vėlų rudenį ar žiemą. Ir ten visada stovi virdulys su pastoviai karštu vandeniu arbatai, arba arbatinukas su karšta žolelių arbata.
Kokie puodai tinka krosnelėms? Visiškai nebūtina ieškoti ypatingų stebuklingų. Puikiai tinka ketaus puodai, ypač emaliuoti. Tinka paprasti emaliuoti katilai, šiek tiek prasčiau veikia plono nerūdijančio plieno katilai, jie blogai palaiko pastovų karštį, o kadangi malkinės krosnelės neišeina taip gerai ir greitai reguliuoti, kai paprastų viryklių, maistas juose ne taip gerai išverda, kaip storesnių sienų puoduose. Labai tinka kokybiški moliniai indai, ar net stikliniai pyrexai, bet su jais visko pasitaiko… Kažkada teko gramdyti nuo krosnies pieniškos košės likučius, patikėkit tai kur kas sudėtingiau nei nuvalyti viryklę, kur kaista tik viena vieta ir ją iš karto gali išjungti…
Vienu žodžiu, kai parašiau tekstą, supratau, kad čia irgi yra ko mokytis. Bet žinokit, verta. Visą ilgą vasarą laukiu to meto, kai sriubą virsiu ant malkinukės. Tikri kaimiečiai puikiai supras kodėl… Ta sriuba būna visai kitokio skonio, nei virta ant šiuolaikinių viryklių, kad ir kiek anos bekainuotų… Kitą kartą bus apie malkinį sultinį.
P.s. Mano tekstai yra nemokami, bet jei sugalvotumėte už juos nupirkti šokoladą, tai man būtų malonu. Čia rasite tokią galimybę https://www.samanotas.lt/product/noriu-apdovanoti-rasytoja/
Leave a Reply