Tiesiog taip…

…Važiuoju per kaimus. Tuščia. Viename pakelės beržynėlyje dirba moteris. Grėbia geltonus lapus ir juos degina. Jos namo net nesimato, tik maža beržų giraitė iki pat pakelės griovio…

…Važiuoju per mišką. Pakelės grioviai ką tik nušienauti. Ir ne tik nušienauti, bet bandyta nupjauti visus atželiančius krūmus ir šakas anapus griovio. Visur matyti balta, nuplėšta mediena. Mes žiemą važinėdami po mišką ieškome tokių plotų, kur valgė briedžiai ir elniai, šakelės nulaužtos, nes buvo plėšiamos nuo viršaus, kur skaniausia. Čia buvo drėksta iš traktoriaus ir dabar visa pakelė pilna baltų gedulingų medžio šakų draiskinių… Važiuodami nesutikome nė vienos mašinos…

…Vėl važiuoju mišku. Viduryje miško javų laukelis. Pernai ten augino rugius ir rugiagėles. Dabar lauko spalva maždaug tokia kaip Donaldo Trumpo šukuosenos. Važiuojant toliau nuo lauko mišku, visos pamiškės pakelės irgi nudažytos ta pačia spalva. 5 metus pagyvenusi žemdirbių krašte, jau žinau, ką ši spalva reiškia. Neseniai purkšta raundapu…

…Pažįstama sako, va, jei ne miestiečiai, nusipirkę sodybas kaimuose, tai kaimas jau būtų seniai miręs. Miestiečiai atgaivino kaimą, dabar visos trobos gyvos. Įdomu, kas iš jų matė savo kaimą lapkričio 6 dieną, trečiadienį?…

…Vasaros savaitgalį važiuojame per etnografinius Dzūkijos kaimus šilų krašte. Viskas perdžiūvę. Namie, savo molyne, kasdien vaikštau ratais po sodybą ir ieškau, kur pašienauti žolės triušiams. Čia, smėlynuose, kiekvienas kaimas ūžia ir pasidengęs dulkių debesimis. Žmonės atvažiavo išeiginėms į sodybas ir tvarkosi – su trimeriais šienauja pakelės griovius šalia savo sodybų tvorų…

…Važiuojam laukais. Kaip linija nubrėžtos ribos tarp ryškiai žalių žiemkenčių laukų ir gelsvai rudos natūralios nedirbamos pievos. Pievoje, tarp stagarų kyšo trys poros stačių pilkšvai baltų ausų. Stirnų pulkelis žiūri į mūsų pravažiuojantį džipą ir galvoja, bėgti ar toliau ieškoti skanumynų. Žalumoje tuščia…

…Grįžtu namo po važinėjimų, iš mokyklos atsivežėme visus vaikus. Važiavimas mane vargina, net jei sėdžiu keleivio sėdynėje. Visada ten sėdžiu, nes pati nevairuoju. Grįžus įsijungiu jūtūbę ir vieną po kito žiūriu filmukus apie Korėjos vienuolių virtuvę, taip žavinčią mane savo paprastumu, vieno produkto gaminimu ir beveik jokių prieskonių nevartojimu. Tuo pat metu pati kišu ranką į Lay’s čipsų pakelį ir geriu baltą jauną vyną…