Raugintų grybų sriuba su miežinėmis kruopomis, čiliais ir sojų padažu

Sriuba mūsų namuose yra šventas reikalas. Ją valgome bent kartą per dieną. O aš kartais ir du kartus per dieną – pusryčiams ir pietums. Nieko nėra geriau dienos pradžiai, kaip karšta, soti sriuba su daržovėmis ir kruopomis. O va ši, su raugintais grybais, miežiais ir soja, yra tarsi žiemos ženklas. Ją pradedu virti tada, kai lauke visiškai sutemsta, kai pradeda snigti, kai jau visi grybai sutempti namo ir spėję išrūgti. Sodrus skonis ir aštrumas tiesiog priverčia į gyvenimą pažiūrėti kitu kampu, ir surasti šviesos kur nors kitur, jei jau saulė to nesiteikia suteikti. Rimtai.

Reikės:

3-4 česnako skiltelių

šiek tiek čili pipirų dribsnių

šaukšto trintų pomidorų (arba pomidorų padažo)

mažos morkos

poros saujų miežinių kruopų

stiklinės raugintų grybų

3-4 šaukštų sojos padažo

aliejaus kepti

1 l sultinio (geriausiai jautienos ar žvėrienos kaulų)

Storadugniame puode ant aliejaus pakepiname susmulkintą česnaką kol pagels, sudedame čili dribsnius, trumpai pakaitiname. Sudedame smulkiai supjaustytą morką, apkepiname, tada supilame pomidorus ir soją, troškiname kokias 5 minutes, kol sutirštėja. Miežines kruopas (ne perlines, bet smulkias miežines) sietelyje nuskalaujame po tekančiu vandeniu ir sudedame į puodą su daržovėmis, šiek tiek patroškiname ir tada sudedame raugintus grybus. Aš labiausiai mėgstu kelmučius, bet tinka bet kokie, didesnius tik pasmulkinkite. Jei neturite raugintų, tiks ir marinuoti ar net švieži. Tik jei naudojate šviežius, įpilkite šlakelį acto. Supilame sultinį ir ant lėtos ugnies verdame kol kruopos suminkštės. Jei trūksta druskos, pasūdome, bet tai darome tik baigdami virti. Druskos turėtų užtekti iš sojos, grybų ir sultinio. Jei sriuba labai tiršta, įpilkite dar sultinio arba vandens. Aš vis dar kartais „nenumieruoju“ kruopų ir išverdu košę, nors reikalai jau gerėja, kai supratau, kad geriau jų dėti mažiau nei daugiau.