Dieduko žuvienė

Diedukas, mamos tėvas, buvo turbūt pats mylimiausias mano žmogus vaikystėje. Įtariu, kad aš irgi buvau jo numylėtinė. Jis buvo storas, vos paeinantis, visada sėdėjo savo trijų kambarių buto virtuvės kampe su batsiuvio lenta ant kelių, ir pjaustė, klijavo visokias odas arba taisė kaimynų batus. Kai aš ateidavau pas juos, tai buvo maždaug kasdien, nes net mokyklą lankiau arčiau senelių, nei arčiau namų, koks nors pašalinis žmogus visada sėdėdavo toje virtuvėje ir bandydavo suprasti, ką jis sako. Šiaip jį normaliai suprasti galėjo tik saviškiai, mat turėjo kalbos defektą ir tai man visiškai netrukdė mylėti. Kaip ir kaimynams, ateinantiems bet kada pasišnekėti, nors ir sunkiai suprasdavo.

Diedukas turėjo kelis savo firminius patiekalus, kuriuos gamindavo tik pats. Tai buvo troškinti greitpuodyje rauginti kopūstai, šiaudeliais pjaustytos keptos bulvės skirtos asmeniškai man, lietiniai blynai – naliesnykai, kuriuos susukdavo ir dažydavo į ant stambiai pjaustytų spirgų paleisto ir beveik nekepto kiaušinio dažinį. Naliesnykus jau kepdavo ne pats, o Baba. Ir dar buvo įžymioji karpio galvų žuvienė su stambiais buroko griežiniais.

Vakar kaip tik turėjau didelę karpio galvą ir stuburą žuvienei. Prisiminiau įžymiąją Dieduko žuvienę ir ėmiau ieškoti receptų. Peržiūrėjau visas senąsias etnografinių receptų knygas – Metai už stalo, Pasninko valgiai, Zavadską, didžiąją virėją ir kitas, kurių turiu tikrai nemažai. Nieko. Internete irgi nieko panašaus. Vienintelis bent kiek panašus receptas buvo Didžiojoje virėjoje, karosų žuvienė su burokais ir kopūstais, bet ne tokia. Teko skambinti mamai ir išsiaiškinti, gerai kad yra kam… Šiaip įdomu, iš kur jis ištraukė šį patiekalą, juk niekas tais laikas nekurdavo receptų, gamindavo tai, ką gamino tėvai ir tiek. Jei esate susidūrę su tokia žuviene, parašykit. Mano Diedukas kilęs iš Vasiulių kaimo Ignalinos rajone, gal ten dar kažkas verda?

Žuvienei reikės:

didelės karpio galvos, stuburo, pelekų

nelupto svogūno

nemažos morkos

juodųjų pipirų, lauro lapelių, druskos

1-2 vidutinių burokų

1-2 valgomųjų šaukštų manų kruopų

šlakelio acto

Iš pradžių išverdame karpio sultinį. Sudedame į puodą žuvį, nuplautą, bet neluptą svogūną, nuskustą morką, prieskonius, užpilame šaltu vandeniu ir užkaičiame. Kai užverda sumažiname ugnį, nugraibome putas ir pasūdome. Verdame apie pusvalandį ant labai mažos ugnies, nukošiame ir supilame į švarų puodą, kuriame virsime žuvienę. Nuluptus burokėlius supjaustome gan storais, maždaug 1/2 cm storio griežiniais (jei burokai labai dideli, tai griežinius supjaustome per pusę ar ketvirčiais), sudedame į užvirusį žuvies sultinį, įpilame šlakelį acto, kad išsaugotume gražią burokų spalvą, verdame kol suminkštėja, tada maišydami po truputį suberiame manų kruopas. Kai žuvienė sutirštėja, išjungiame ugnį. Į dubenį dedame kelis griežinius buroko ir užpilame sutirštintu sultiniu. Ir valgome tik su juoda duona.