Kraujinės dešros

Tarp visų mokymų, knygų rašymų ir ūkio darbų, užsiimu ir rankdarbiais. Kaip tik gavau medžiagos rankdarbiams – visą 200 kg sveriančią kiaulę. Vienas iš darbelių – kraujinės dešros.

Jei nebijote – štai jums receptas:

2 l kraujo (šviežio arba kraujo miltų)

geras šmotas lašinių spirgučiams

1 stiklinė perlinių kruopų

1/2 stiklinės ruginių miltų

plonų žarnų

druskos, pipirų, mairūno

Iš pradžių užmerkiame perlines kruopas, išmirkytas išverdame al dente (t. y. taip, kad reikėtų kramtyti). Kraują perpilame per sietą, nes gali būti krešulių, jei jų yra daug, pertriname rankiniu blenderiu. Į kraują sudedame kruopas, paspirgintus lašinukus su visais taukais, suberiame druską, pipirus, mairūnus ir ruginius miltus. Viską gerai išmaišome ir supilame į šaltame vandenyje pamirkytas žarnas. Galus gerai užrišame, o žarnas kas kokius 15 cm subadome adata. Dideliame katile užkaitiname vandenį, bet neužverdame, vandens temperatūra turi būti maždaug 80 laipsnių. Sudedame dešras ir verdame 1,5 – 2 valandas jokiu būdu neužvirindami vandens. Labai gerai turėti termometrą, nes vandenį visą laiką reikia palaikyti tos pačios, maždaug 75 – 80 laipsnių temperatūros. Jei vanduo užvirs ir pradės burbuliuoti, labai daug šansų, kad žarnos sutrūkinės ir visas įdaras atsidurs katile, tada vietoje kraujinių dešrų, turėsite juką – kraujinę sriubą. Po pusantros – 2 valandų dešras išimame į dubenį, atvėsiname. Tokias dešras galima kepti orkaitėje arba pjaustyti griežinėliais ir apkepinti keptuvėje. Mes valgome su grietine. Taip, vaikai irgi jas labai mėgsta.