Category: Uncategorized

Laukiniai sirupai

Sirupai Ruošiuosi Kalėdoms. Rimtai ruošiuosi, nes juk reikės pavalgyti visur kur tik nueisiu… Ir ką nors nunešti – geriausiai irgi ėdamo. Arba geriamo. Gal šiemet labiau geriamo, nei ėdamo, nes kažkur dingo įkvėpimas kočioti tešlą, turbūt jį prarijo dar prieš vėlines prasidėję raginimai linksmai suėsti kalėdas… Ką ruošiu? Ogi sirupus bei antpilus. Ir sau pasiliksiu Read More

Vaistiniai grybai

Grybų pasaulis yra nuostabus, paslaptingas ir viliojantis, kaip ir vietos kur jie mėgsta augti. Tylios samanotos eglių daubos miške, neįžengiami brūzgynai su išvirtusiais medžiais paupiuose ar drėgni plotai aplink pelkes… Tam tikro metų laiko ar tam tikros mėnulio fazės laukiantys padarai – nei augalai, nei gyvūnai. Vieną kartą įpuolus į šį pasaulį, neįmanoma likti abejingam. Read More

Laukiniai prieskoniai

Neseniai teko dalyvauti viename renginyje ir pasakoti apie laukinių augalų naudojimą desertuose. Tema aiški, bet kaip tuos augalus sudesertinti? Gerai, jei laukinius augalus įsivaizduojame tik gėlių, uogų ir riešutų pavidalu. Bet ką daryti, kai žinai daugiau? Kur dėti visus lapus, sėklas, šaknis, žieves, šakas, grybus ir kerpes?… Jie turi nerealius lietuviškai žiemiškus skonius bei kvapus, Read More

Tvarka…

Vaikštau po rudenišką mišką, nuklotą sausais medžių lapais. Paspyrus juos koja, pasigirsta pats rudeniškiausias garsas. O jei gerai paspiri – pasilieka neužklotas samanų plotas, ir mane ima graužti sąžinė, kad tiesiog savo smagumui ardau kažkieno namus… Lygiai toks pats nesmagumas apima pamačius, kaip ten, kur niekas nevaikšto grėbiami ir išvežami medžių lapai arba gėlynuose prieš Read More

Laukinė granola ir žolinis jogurtas

Ateina ruduo, o iš paskos atsivelka įvairiausi virusai… Žinau, kad tai pats banaliausias ir dažniausiai pasitaikantis sakinys rudens tekstuose, bet juk pats gyvenimas toks banalus… Vis ruduo, žiema, pavasaris, vasara, ir vėl ruduo. Tai virusai, tai salotos, tai geltoni lapai, tai žydinčios sakuros… Ai, prisiminiau, ne apie tai norėjau rašyti, grįžtam prie banalybių… Kuo baigiau? Read More

Lėtas gyvenimas

Visą naktį sapnavau lėtą gyvenimą… Iš ryto atsibudusi, spoksodama į tirštą rūką, lėtai besisukant smegenų varžteliams dar nesuteptiems kavos, bandžiau suprasti kas tai yra. Lėtas gyvenimas…? Žmonės atvažiavę iš miesto, apsidairę po mūsų Slėnį, pagyvenę čia kelias dienas, dažnai sako: „Jūsų gyvenimas toks lėtas, visai ne taip kaip mieste“. O aš tada stoviu ir gūžčioju Read More

Viena diena Slėnyje

Atsikėlus iš ryto reikia palesinti vištas vištidėje. Ir viščiukus svečių miegamajame. Ir kačiukus bernų miegamajame (ten ir taip bardakas amžinasis, vienas kitas kakutis nieko nepablogins). Bernai pavalgys patys. Tada reikia nuvažiuoti į parduotuvę arbūzo ir tualetinio popieriaus. Važiuoti galima į kairę arba į dešinę, maždaug 10 – 15 km… Pasirinkimas priklauso nuo to, pro kurį Read More

Kasdienybė

Sekmadienio vakaras, vaikai žiūri spaidermeną, vyras vonioje su pataisų kempine trinasi nugarą, aš pjaustau čagas ir geriu medžių žievių ir šakų kombučią, virtuvėje vis dar varva fermentinis sūris po sūrių gaminimo pamokos… Šaldytuve – džiovinti ožiukų skrandeliai, laukiantys dienos, kai jiems teks virsti fermentu sūriams… Kita diena – aš karpau šakas ir lupu žieves, vyras Read More

Rytas miške

Rytas miške… Pro medžius kartais prasiskverbia saulės spinduliai (netikėtai prisiminiau, kaip prieš porą dienų dvylikametis manęs paklausė – o ką reiškia žodis „įspisti“, vos susilaikiau…)… Kalvotame pušyne nuostabi, beveik apvali užpelkėjusi pieva su dideliais žolių kupstais ir tarp jų išsimėčiusiais šviežiais briedžių ar elnių kakučiais. Pakilęs vėjas vis atneša žvėries kvapą… Nudžiūvusios eglaitės ir išlaužyti Read More

1 9 10 11