Laukinė granola ir žolinis jogurtas
Ateina ruduo, o iš paskos atsivelka įvairiausi virusai… Žinau, kad tai pats banaliausias ir dažniausiai pasitaikantis sakinys rudens tekstuose, bet juk pats gyvenimas toks banalus… Vis ruduo, žiema, pavasaris, vasara, ir vėl ruduo. Tai virusai, tai salotos, tai geltoni lapai, tai žydinčios sakuros… Ai, prisiminiau, ne apie tai norėjau rašyti, grįžtam prie banalybių… Kuo baigiau?
Lėtas gyvenimas
Visą naktį sapnavau lėtą gyvenimą… Iš ryto atsibudusi, spoksodama į tirštą rūką, lėtai besisukant smegenų varžteliams dar nesuteptiems kavos, bandžiau suprasti kas tai yra. Lėtas gyvenimas…? Žmonės atvažiavę iš miesto, apsidairę po mūsų Slėnį, pagyvenę čia kelias dienas, dažnai sako: „Jūsų gyvenimas toks lėtas, visai ne taip kaip mieste“. O aš tada stoviu ir gūžčioju
Viena diena Slėnyje
Atsikėlus iš ryto reikia palesinti vištas vištidėje. Ir viščiukus svečių miegamajame. Ir kačiukus bernų miegamajame (ten ir taip bardakas amžinasis, vienas kitas kakutis nieko nepablogins). Bernai pavalgys patys. Tada reikia nuvažiuoti į parduotuvę arbūzo ir tualetinio popieriaus. Važiuoti galima į kairę arba į dešinę, maždaug 10 – 15 km… Pasirinkimas priklauso nuo to, pro kurį
Kasdienybė
Sekmadienio vakaras, vaikai žiūri spaidermeną, vyras vonioje su pataisų kempine trinasi nugarą, aš pjaustau čagas ir geriu medžių žievių ir šakų kombučią, virtuvėje vis dar varva fermentinis sūris po sūrių gaminimo pamokos… Šaldytuve – džiovinti ožiukų skrandeliai, laukiantys dienos, kai jiems teks virsti fermentu sūriams… Kita diena – aš karpau šakas ir lupu žieves, vyras
Rytas miške
Rytas miške… Pro medžius kartais prasiskverbia saulės spinduliai (netikėtai prisiminiau, kaip prieš porą dienų dvylikametis manęs paklausė – o ką reiškia žodis „įspisti“, vos susilaikiau…)… Kalvotame pušyne nuostabi, beveik apvali užpelkėjusi pieva su dideliais žolių kupstais ir tarp jų išsimėčiusiais šviežiais briedžių ar elnių kakučiais. Pakilęs vėjas vis atneša žvėries kvapą… Nudžiūvusios eglaitės ir išlaužyti