Kokius kopūstus užsiauginau, tokius ir užraugiau. Kopūstų auginimas man vis dar mistika… Jau išmokau auginti ankstyvuosius kopūstus, šiemet pavyko užauginti savojinius. Briuseliukus nugraužė ožkos, dabar styro kaip koks stounhendžas lysvėje… O va vėlyvieji rauginimui niekaip neužauga. Šiemet net du kartus sodinau, iš pradžių vėlyvuosius, o vasaros viduryje ankstyvuosius, sakau bent kažkas užaugs. Kažkas užaugo. 1-2
Prieš kelias dienas gavau visą aviną, tiesa, be kailio ir vidurių. Teisingiau, avį, ėriavedę, kurią papjovė vilkas… Labai buvo gaila ir avies, ir ūkininko, kuris neteko 10 avių… Bet tokios mėsos jau seniai nebuvau mačiusi. Tiesą pasakius avienos namie nėra nuo tų laikų, kai vyras su sūnumi pradėjo medžioti, apie 7 metus. Mėsos mes daug
Praėjusią savaitę vis dar išeidavau į lauką be megztinio, vis dar vaikščiojau po mišką grožėdamasi ilgo rudens spalvomis. Bet po kelių vėjuotų dienų auksinio rudens nebeliko, atėjo visai kitas sezonas. Priešžiemis. Pats jaukiausias, pats tamsiausias, pats paslaptingiausias, mistiškiausias, sočiausias lietuviškas sezonas. Kodėl mūsų kultūra tokia nejautri gamtai? Rytiečiai turi net nežinau kiek sezonų, o mes
Ryte įkišau į įkaitintos krosnelės orkaitę perlinių kruopų košę su elniena, sūdytais svarainiais ir džiovintais pomidorais, susikroviau į dėžę keptuvę, kiaušinius, lašinius, duoną, termosą su kmynų arbata ir slyvų antpiliuką. Marcelė pasiėmė piešimo lapus, flomasterius ir aišku, planšetę, pakeliui išsiderėjo, kad nupirkčiau spalvinimo knygutę. Vyras susirinko šautuvą ir fotoaparatą. Taip apsikrovę sėdome į džipą ir
Rauginimui tinka kieti, sultingi, rūgštūs rudeniniai obuoliai, ypač antaniniai ir kietos žieminės kriaušės. Obuolius dėdavo į statinės dugną raugdami kopūstus, o vėliau suvalgydavo. Tačiau galima užsiraugti ir vien obuolių – jie labai skanūs su paukštiena ar paštetu. Aš viename stiklainyje raugiau ir obuolius, ir kriaušes, vis tiek daug jų nesuvalgau. Apačioje dėjau nepjaustytus obuolius, arčiau
Prieš savaitę vedžiau rauginimo mokymus VESK. Pasakojau apie tai, kokių dalykų atsiranda ant duonos raugo, uogienių, raugintų daržovių, t. y. apie visas tas plėveles, balkšvas apnašas, pelėsius, gleives ir visą kitą „malonumą“ lydintį rauginimą ir maisto gaminimą namuose. Staiga viena dalyvė besijuokdama paklausė – tai kiek kartų gulėjote ligoninėje dėl apsinuodijimo maistu? Aš pasimečiau, nes
Mėgstu ropes. Jų traškumas, saldumas ir aštrumas sukelia priklausomybę, todėl bepjaustant bent ketvirtis ropučių išgaruoja neaišku kur… O marinuotas ropes mūsų namuose mėgsta beveik visi. Jos tinka prie mėsos, žuvies, dėti ant sumuštinių, prie… visokių gėrimų. Mažų dubenėlių vakarienė be ropių irgi neapsieina. Vienu žodžiu ropė yra daržovė be kurios aš neįsivaizduoju savo gyvenimo rudenį…
Dabar skaitau Frank’o Herbert’o „Kopos“ knygas. Visada mėgau fantastiką, vienu metu mečiau ją skaityti, bet ir vėl grįžau. Gali būti dėl to, kad mūsų gyvenimas tapo visiškai fantastinis, ypač žiūrint į jį šiek tiek iš šono. Bent jau tiek, kiek išeina savo laikmetį matyti iš šono. Ir šie žodžiai tiesiog ištrūko iš knygos puslapio ir
Pomidoras yra vaisius, todėl raugiant pomidorus kartais iškyla sunkumų. Rauginimui jie labai tinkami, bet reikia žinoti kelias taisykles. Gerai sunokusių pomidorų raugti nereikėtų. Juose daug cukraus ir mielėms tai patinka. Jei raugsite sunokusius pomidorus kietomis odelėmis, gal ir pavyks išvengti daug burbuliukų, baltos kahm’o mielių plėvelės, bet jei pomidorai bus supjaustyti, sumalti padažui ar pažeista
Šią naktį ėjau į tualetą. Kaip žinia, tas tualetas senovinis, lauke. Todėl kiekvienas kartas, kai ten prireikia, ypač naktį, yra žygis. Žygis į tamsą, kai nežinai ką pamatysi. Arba nepamatysi. Nemėgstu žibintuvėlio, jis iš tamsos išplėšia tik mažą plotelį, kitus užtamsindamas, einu tamsoje. Todėl būna ir taip, kad nepamatau takelio. Išmokau, kad tamsoje negalima žiūrėti