Ach, tas birželis…
Na gerai, birželis yra gražus. Gražus ir tuščias, kaip kokia manekenė ant podiumo. Ana yra vaikščiojanti drabužių pakaba, o šitas vasaros pakaba… Aplinkui viskas tik žydi, tik puošiasi, tik čiustijasi, skraido, čiulba ulba. Šviesa įjungta visą parą, tik plieskia į akis. Kieme arba prašmatnus baseinas nuo lietaus, arba betoninės grindys nuo per sausrą išdžiuvusio gimtojo
Odė Uodui (ir kitiems mažiems Dievo sutvėrimams, gaudomiems spąstais, lipniomis juostomis bei naikinamiems idealia tvarka)
Keturiolikta vasara nuo pabėgimo iš Vilniaus įnešė nemažai naujovių. Padvigubintas apynynas, vištynas ir triušynas, atsirado pienynas – ožkos. Bet čia tik materialūs, plika akimi pastebimi pokyčiai. Patys svarbiausi pokyčiai vyksta ne aplinkui mus, o mumyse. Ir kartais būna taip, kad patys nepastebimiausi, atrodytų beprasmiškiausi reiškiniai parodo, kad lavina iš tiesų jau pajudėjo. Būtent toks pokytis
Kas yra kaimas…
Sodinant bulves kartu su penkiamete kyla labai daug ir įvairių minčių… Aišku, jos gali išjudėti tik tarpuose tarp pokalbių su stebuklingu drakonu (pagaliuku su pririštu siūlu), vanagu-mergaite (sparnai iš pernykščių kiečių ar trūkažolių stiebų) ar kalbančiu kačiuku. O kai kačiukas nueina lipdyti iš molio, rinkti pienių ar puošti medžių, vis rezgu mintį apie tai, kas
Mokėjimas duoti ir mokėjimas imti…
Vakar buvo kelionių diena, pravažiavau per 3 nedidelius ūkelius. Viename pirkau ančių kiaušinius perinimui, į kitą užvežiau lauktuvių duonos raugo, trečiame nusipirkau trilitrį pieno. Atrodo, kad galima būtų apsisukti per pusantros valandos ir grįžti prie savo darbų, tuo labiau, kad ir tuose ūkiuose virte verda pavasarinis darbymetis. Bet ne, užtrukau didesnę pusę dienos. Paukščių ūkyje
Raugykla Nr.5. Nesunokusios sūdytos sėklos
1 stiklinės nesunokusių sėklų (gali būti vien kmynai, galima maišyti ir su kitomis valgomomis žaliomis sėklomis, pvz. barščių, morkų, rūgštynių, balandų, garstyčių, kalendrų, perilių) ½ stiklinės druskos šaukštelio cukraus Serbentų, vyšnių ar krienų lapų Sūdytos sėklos yra neįprastas bet puikus priedas gaminant sriubas, troškinius, salotas. Jas į patiekalus dedame vietoje dalies druskos. Sūdytos sėklos išlaiko
Naujoji realybė…
Kaip prieš 100 metų pasakė mano mylimasis ir dar neatsibodęs J.R.R. Tolkien: “The world has changed…” Pasaulis pasikeitė. Prasidėjus pandemijai atsirado sąvoka, kuria mus gąsdino – naujoji realybė. Šią sąvoką įtvirtino karas Ukrainoje. Ir ji vis tvirčiau įsigali mūsų gyvenime kylant maisto kainoms. Taip, panašu kad naujoji realybė po truputį tampa apokaliptiška. Vis dar galima
Raugykla Nr.5. Daržovių rauginimas su ruginiu duonos raugu.
Greitas daržovių, ypač lapinių, rauginimas padedant duonos raugui yra mūsų senovinis, tradicinis būdas. Bet kaip ir daugelis tradicinių maisto ruošimo būdų, neskirtų suvalgyti tik atsidarius stiklainį, jis buvo primirštas. Iš tiesų taip raugintas daržoves valgyti tiesiog taip, neapdorotas nėra labai skanu. Mielės, esančios duonos rauge, daržoves greitai suminkština ir suteikia savotišką, ne visiems patinkantį prieskonį.
Raugykla Nr.5. Sūdyti džiovinti apynių, paparčių ar šakių ūgliai
½ kg įvairų pavasarinių ūglių (apynių, paparčių, šakių, gauromečių, kiečių ar kt.) 100 gr druskos Sūdyti ir vėliau išdžiovinti produktai tampa beveik amžini. Juos labai patogu laikyti, nereikia jokių specialių talpų ir patalpų, užtenka maišelių, dėžučių ar stiklainių paprastoje virtuvinėje spintelėje. Aišku, tuos produktus galima iš karto džiovinti nesūdžius, tačiau druska padeda atsikratyti vandens pertekliaus
Raugykla Nr.5. Sūdyti žiedai
1 stiklinės ką tik pražydusių žiedų Smulkios jūros druskos (nejoduotos) Yra tokių augalų ar jų dalių, kurių neišeina rauginti dėl trapumo bei labai greitai prarandamos spalvos. Ypač greitai savo grožį praranda žiedai. Žiedus įprasta konservuoti cukruje, tačiau tai galima padaryti ir sūdant. Sūdyti žiedai labai tinka ne tik salotoms, ryžiams ar kitoms kruopoms pagardinti, bet
Raugykla Nr.5. Pavasarinis ridikėlių, bok čoi kopūstų ir lapinių garstyčių rauginys
400 gr šviežių ridikėlių su visais lapeliais 400 gr bok čoi kopūstų 200 gr lapinių garstyčių (arba mizunos, mibunos, grąžgarsčių, rapsų, kiaulpienių arba špinatų) 25 gr nejoduotos druskos kelios česnako skiltelės a.š. čili dribsnių, nemaltų baltųjų pipirų grūdelių, saujelė juodų garstyčių sėklų. Visi pavasariniai žalumynai yra sultingi ir traškūs, ypač koteliai. Ir labai tinka rauginimui.