Tekstas paruoštas drauge su Rimvydu Laužiku Laukinė morka – mūsų rudenėjančių pievų karalienė. Iš tolo matyti morkos žiedų “lėkštelės” svyruojančios vėjyje ir jaučiamas nepakartojamas žiedų aromatas. Kvapūs ne tik žiedai, visas augalas turi savo specifinį kvapą, kiekviena dalis kvepia vis kitaip. Šaknys – aitrus, stiprus, žemiškas kvapas, lapai ir stiebai – tikra morka, žiedai –
Tada, kai visą dieną tvyro prieblanda, o žiūrėdamas tiesiai į visą dieną spingsinčią lempą vis bandai įsivaizduoti saulę ir vis nepavyksta. Tada, kai važiuodamas per kaimus paprastą darbo dieną matai vos iš kelių kaminų rūkstančus dūmus, nes savaitgalinių sodybų savininkai paliko trobas iki kito sezono, o dūmų savininkų šunys net neišlenda iš būdų paambryti ant
Baigiasi ruduo, prasidėjo šlapdribos ir pirmas sniegas. Oras net virpa nuo kažko stebuklingo laukimo. Tas jausmas dar sustiprinamas penkiametės džiaugsmu, pamačius pirmą sniegą ir gavus pirmą spalvotą, kičinį Advento kalendorių. Anksčiau, augindama bernus, stengiausi išvengti to parduotuvinio kičo, dabar mėgaujuosi matydama patį tikriausią, gryną, niekuo dar nesugadintą vaiko džiaugsmą. Ir negadinu jo savo antiparduotuviniu nusiteikimu.
Tekstas paruoštas su Rmvydu Laužiku Yra augalų, kurie aplink mus auga ištisus šimtmečius, tačiau juos pamatome staiga – per vieną dieną. Ir tada juos matome visur ir visada. Štai ir šeivamedis, nedidelis į tankmes įlindęs krūmas, pastebimas tik tada, kai žiedų kvapas kutena nosį arba kai uogų kekės dega raudona ir juoda spalvomis. Juk apie
Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku Kartais, įsižiūrėję į aplinkinį pasaulį, suprantame, kad blogi dalykai yra geresni už gerus… Lygiai taip atsitinka, kai pradedame rinkti laukinius valgomus augalus, auginti daržus ir valgyti piktžoles, kurias ravime. Kai žliūgės, balandos, galinsogos, dilgėlės ir žvaginės pradeda lėkštėse pakeisti špinatus, grąžgarstes, salotas, po truputį pradedi suvokti, kad beveik neliko piktžolių,
Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku Mažai yra Lietuvos gamtoje tokių didingų ir taip nuvertintų augalų, kaip varnalėšos. Net pavadinimas kažkoks paniekinantis, sumažinantis – varnos lėšos… Na, kokios jau ten tos varnos lėšos gali būti? Iš tiesų, pats augalas yra vienas didžiausių, derlingiausių ir naudingiausių valgomų ir gydančių laukinių augalų mūsų gamtoje. Valgomos jo šaknys, lapkočiai,
Tekstas paruoštas drauge su Rimvydu Laužiku Šis nuostabus, pakelėse mėlynai žydintis augalas žinomas beveik visiems. Bet ne visi žino, kad jis yra valgomas. Ir ne tik valgomas – iš jo šaknų gaminama populiarioji cikorijos kava, kurios galima rasti visose parduotuvėse ir, kad tokios kavos galime ir patys pasigaminti. Bet apie viską – iš eilės. Cikorijos
Rauginimas į mano gyvenima atėjo prieš gerus 10 metų. Atėjo kartu su pirmais užraugtais kopūstais, duonos raugu, jogurtu ir pasiliko. Ir pasiliko ne virtuvės, o paties gyvenimo dalimi. Keista, bet tai teisybė. Per rauginimą pasaulį pradėjau matyti kaip mažų mažytėlaičių padarėlių valdomą visumą. Juk ir mokslininkai jau senokai sutinka, kad žmogus ne vienas organizmas, o
Pirma rudens savaitė… Dar niekada nemačiau, kad taip greitai prasidėtų naujas sezonas. Jau mėnesį, o gal ir kiek ilgiau gyvenome rudens priešsezonyje, tokiame nei rudens, nei vasaros laike. Kai ir šilta, iš šalta, spalvos blykšta, bet vis nesikeičia, o dabar viskas apsivertė per vieną dieną. Iš kur žinau, kad atėjo ruduo? Man tai pranešė gervės.
Tekstas paruoštas kartu su Rimvydu Laužiku Lietuvos gamtoje yra gausybė laukinių sodų. Jų yra visur – pamiškėse, viduryje miškų, paupiuose, palei kiekvieną kaimą ar net miestuose. Laukiniuose soduose auga obelys, kriaušės, slyvos, gudobelės, putinai, šermukšniai, lazdyno riešutai, kadagio uogos ir kiti maistą gyvūnams ir žmonėms auginantys medžiai. Praėjusį kartą pasakojome apie obelis, kitas dažnas laukinių