Voveraičių likeris ir cukatai
Ne, voveraitės negeria likerio. O gal ir geria, velnias jas žino. Na, nebuvau jų namuose, nemačiau podėliuko, mes tik lauke susitikusios pora žodžių persimetame… Šitas likeris yra pagamintas iš grybų – voveraičių, arba mūsiškai – lepeškų. Arba marceliškai – virviriuškų.Skonis – netikėtas. Šiaip pati gal ir negerčiau, bet svečius nustebinti galima. O ir akims labai
Grybų pyragas su grikiais ir čiobreliais
Gyvenu miško viduryje ir esu gryboholikė, faktas kaip blynas… Sūdyti, džiovinti ir kišti į aliejų atsibodo, o ir grybų rūšys pasikeitė. Bet grybauti reikia. Taškas. Vakar iš nevilties jau marinavau su imbieru, čiliais ir garstyčių grūdeliais – bus užkandis po pirties. Bet yra ir kitų, greitesniam suvartojimui skirtų grybų paruošimo būdų. Nors su tokais šiemetiniais
Baravykai aliejuje
Iš ryto nubudusi jaučių džiovinamų grybų kvapą… Dar tamsiai, apčiuopomis nurėplioju į virtuvę, stengdamasi neužkliudyti tuščių, palei duris išrikiuotų grybų kašikų… Vadovaudamasi intuicija ir pusės metų įpročiais, aplenkiu grybais nukrautą plytukę (t.y. malkinę viryklę), apeinu sūdomų grybų kibirus, pastumiu nuo stalo išrikiuotus stiklainius su aliejuje plūduriuojančiais grybais ir surandu kavos pupeles. Kažkur už svieste keptų
Dilgėlių estetika
Šie metai yra sunkūs visiems… Visi pikti, įsitempę, isteriškai pykstasi dėl kaukių ar taip pat isteriškai linksminasi kol dar ne vėlu… O mes vis bandome įsikurti savo apleistame ūkyje ir dar labiau viską apkuičiame. Pažiūrėjusi pro vieną lauko virtuvėlės, tapusios mūsų namais, langą, kasdien matau vis tebevykstančias statybas, gręžinio apkasus ar šakų krūvas. Per kitą
Duona…
Įdomus tas gyvenimas – kiekvienam vis kiti dalykai yra svarbiausi… Vieni atsikraustę į naujus namus iš pradžių bando susidėti daiktus į vietas. Kiti naujus namus stengiasi paversti senais. Treti laksto laukais ir stengiasi susipažinti su apylinkėmis ir kaimynais. O aš jau savaitę stengiuosi susidraugauti su krosnimi ir iškepti duoną. Nes man naujos vietos senoji širdis
Gyvenimas be patogumų
Lauke plieskia pilnatis… Pusė penkių ryto… Eidama per kalvelę į lauko tualetą prikeliu kelis paukštelius ir savo gaidžius. Po vakarykštės dulksnos naktį šalo, žvaigždžių ir mėnesienos šviesoje blizga šerkšnas, pypsi apsimiegoję pavasariniai paukštukai. Basos kojos jaučia sukietėjusią per naktį žemės žievę. Iš kambario melsvai šviečia kompiuterio ekranas, pro virtuvėlės langą liejasi gelsva elektros šviesa, iš
Samanotas ūkis…
Atsiverčiu naują lapą, užrašau pavadinimą ir sėdžiu žiūrėdama į vieną tašką… Kaip pradėti rašyti pasakojimą, kai po 10 metų gyvenimo, nukreipto viena kryptimi, atrodytų visai sėkminga, staiga atsiduri visiškame vienkiemyje be jokių patogumų?… Kai žinai, kad esi pasirinkusi geriau gyventi be vandens iš krano, indaplovės, skalbimo mašinos, kad tik toliau nuo miestų ir nuo žmonių.
Naminis actas
Jei raugiate girą, alų, vyną, midų ar net kombučia, gerai žinote, kas nutinka per ilgai palaikius šiuos gėrimus kambario temperatūroje… Jie staiga pasidaro pernelyg rūgštūs ir jūs juos išpilate. Nebent esate tarp to nedaugelio, kurie namie gamina savo actus. Tas nedaugelis visai nenusivilia, kai kažkas nepavyksta, perrūgsta ir tiesiog kaupia namie actų kolekcijas. Čia kaip
Daržovės raugintos raugintame piene
Sakoma, kad visi reikalingi žmogui dalykai ateina pas jį reikiamu metu. Šiemetinė besniegė pilka žiema atnešė į namus visiškai neįprastą knygą – apie indišką daržovių konservavimo meną. Knyga vadinasi “Usha’s pickle digest”, joje yra 1000 tradicinių indiško “picklinimo” receptų. Kur daug prieskonių, aštrumo, įvairių aliejų, saldumo ir rūgštumo. Ir naujų rauginimo idėjų. Viena iš jų
Miške…
Miškai… Tai ta vieta, kur jautiesi esanti tikrai ten, kur ir turi būti… Tik pastaruoju metu miškuose gan liūdna. Tai važiuojant įprastu maršrutu po poros savaičių pertraukos pamatai „išravėtą“, saulėje švytintį plotą, tai raudonai pažymėtus medžius, tai neberandi savo mėgstamo voveruškyno. Kartais tokie vaizdai sugadina nuotaiką visai dienai… O kartais įžengi į kirtimą ir užsibūni