Naminis actas
Jei raugiate girą, alų, vyną, midų ar net kombučia, gerai žinote, kas nutinka per ilgai palaikius šiuos gėrimus kambario temperatūroje… Jie staiga pasidaro pernelyg rūgštūs ir jūs juos išpilate. Nebent esate tarp to nedaugelio, kurie namie gamina savo actus. Tas nedaugelis visai nenusivilia, kai kažkas nepavyksta, perrūgsta ir tiesiog kaupia namie actų kolekcijas. Čia kaip
Daržovės raugintos raugintame piene
Sakoma, kad visi reikalingi žmogui dalykai ateina pas jį reikiamu metu. Šiemetinė besniegė pilka žiema atnešė į namus visiškai neįprastą knygą – apie indišką daržovių konservavimo meną. Knyga vadinasi “Usha’s pickle digest”, joje yra 1000 tradicinių indiško “picklinimo” receptų. Kur daug prieskonių, aštrumo, įvairių aliejų, saldumo ir rūgštumo. Ir naujų rauginimo idėjų. Viena iš jų
Miške…
Miškai… Tai ta vieta, kur jautiesi esanti tikrai ten, kur ir turi būti… Tik pastaruoju metu miškuose gan liūdna. Tai važiuojant įprastu maršrutu po poros savaičių pertraukos pamatai „išravėtą“, saulėje švytintį plotą, tai raudonai pažymėtus medžius, tai neberandi savo mėgstamo voveruškyno. Kartais tokie vaizdai sugadina nuotaiką visai dienai… O kartais įžengi į kirtimą ir užsibūni
Antrinė pieno kefyro fermentacija
Jau ne kartą rašiau, koks geras daiktas yra tas pieno kefyro grybas. Geras todėl, kad jame gali būti apie 50 rūšių bakterijų ir mielių ir todėl atsiveria begalinės galimybės kaip jį panaudoti. Dar geras todėl, kad skanus. Ir todėl, kad iš jo likučių galima pasigaminti daugybę produktų – tepamų sūrelių, spurgų, labai gyvos varškės (tokios
Maži gyvenimo stebuklai
Gyvenimas kartais būna sunkus. Kartais net nepakeliamai sunkus, ypač, kai susiduri su nepaaiškinamais ir be galo sunkiai išbrendamais nemalonumais… Ligomis, priklausomybėmis, persekiojančiomis nelaimėmis… Kai atrodo, tik tikras stebuklas gali išgelbėti… Bet dideli stebuklai retai pasitaiko tikrame gyvenime. Jie dingo biblijiniais laikais ir išlenda tik kokybiškoje vaikiškoje literatūroje. Tai ką daryti mums, rimtiems suaugusiems žmonėms, kenčiantiems
Laukiniai sirupai
Sirupai Ruošiuosi Kalėdoms. Rimtai ruošiuosi, nes juk reikės pavalgyti visur kur tik nueisiu… Ir ką nors nunešti – geriausiai irgi ėdamo. Arba geriamo. Gal šiemet labiau geriamo, nei ėdamo, nes kažkur dingo įkvėpimas kočioti tešlą, turbūt jį prarijo dar prieš vėlines prasidėję raginimai linksmai suėsti kalėdas… Ką ruošiu? Ogi sirupus bei antpilus. Ir sau pasiliksiu
Vaistiniai grybai
Grybų pasaulis yra nuostabus, paslaptingas ir viliojantis, kaip ir vietos kur jie mėgsta augti. Tylios samanotos eglių daubos miške, neįžengiami brūzgynai su išvirtusiais medžiais paupiuose ar drėgni plotai aplink pelkes… Tam tikro metų laiko ar tam tikros mėnulio fazės laukiantys padarai – nei augalai, nei gyvūnai. Vieną kartą įpuolus į šį pasaulį, neįmanoma likti abejingam.
Laukiniai prieskoniai
Neseniai teko dalyvauti viename renginyje ir pasakoti apie laukinių augalų naudojimą desertuose. Tema aiški, bet kaip tuos augalus sudesertinti? Gerai, jei laukinius augalus įsivaizduojame tik gėlių, uogų ir riešutų pavidalu. Bet ką daryti, kai žinai daugiau? Kur dėti visus lapus, sėklas, šaknis, žieves, šakas, grybus ir kerpes?… Jie turi nerealius lietuviškai žiemiškus skonius bei kvapus,
Tvarka…
Vaikštau po rudenišką mišką, nuklotą sausais medžių lapais. Paspyrus juos koja, pasigirsta pats rudeniškiausias garsas. O jei gerai paspiri – pasilieka neužklotas samanų plotas, ir mane ima graužti sąžinė, kad tiesiog savo smagumui ardau kažkieno namus… Lygiai toks pats nesmagumas apima pamačius, kaip ten, kur niekas nevaikšto grėbiami ir išvežami medžių lapai arba gėlynuose prieš
Laukinė granola ir žolinis jogurtas
Ateina ruduo, o iš paskos atsivelka įvairiausi virusai… Žinau, kad tai pats banaliausias ir dažniausiai pasitaikantis sakinys rudens tekstuose, bet juk pats gyvenimas toks banalus… Vis ruduo, žiema, pavasaris, vasara, ir vėl ruduo. Tai virusai, tai salotos, tai geltoni lapai, tai žydinčios sakuros… Ai, prisiminiau, ne apie tai norėjau rašyti, grįžtam prie banalybių… Kuo baigiau?