Na ir tegul…
Dabar ką tik, rašydama žodį “tegul” susimėčiau – “tegu” ar “tegul”. Parašiusi su “l” net pašokau – taigi jis reiškia “tegu guli”. Ir viskas tapo dar aiškiau. Gyvendama kaime mokausi į gyvenimą žiūrėti iš šio posakio taško. Ir man kuo puikiausiai sekasi. Štai dabar pats žieminio šalčio įkarštis. Lekiu į tuliką tiesiai iš lovos su
Apie pušis ir pušines
(tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku) Gamtą tyrinėjantys mokslininkai priskaičiuoja daugiau nei 100 pušų rūšių. Tačiau mes, Lietuvoje gyvenantys, geriausiai žinome vieną – natūraliai augančią paprastąją pušį (Pinus sylvestris). Pušys yra vieni seniausių augalų mūsų krašte. Kai čia, prieš tūkstančius metų, pasirodė pirmieji žmonės, pušys jau augo. Tiesa, mokslininkai negali pasakyti tiksliai, kurios jos buvo rūšies.
Bėga ragana per sniegą…
Žiema… Sninga… Sniegas baltas ir purus, nuo jo lūžta medžiai ir dingsta elektra… Na ir tegul. Aš raugiu kopūstus savo betongrindėje virtuvėje. Vienus su morkomis ir kmynais, kitus – su burokais ir česnaku. Įpuola vidurinėlis ir ima knistis kopūstų puode, nusitaikau uždrožti per nagus, o jis juokiasi man į veidą. Jam tai kas, po šiandieninio
Kelionės po kasdienybę…
Senstu… Žiūrėjau dokumentinį filmą apie kalnus. Gražu, nors ir svetima. Rodė įvairius žmones, ir ten gyvenančius, ir tik užsukančius. Užsukantys lipa ant kalno, kad nušoktų su parašiutais, nuvažiuotų nuo jų su slidėmis ar bėga maratonus. Gyvenantys renka žoles, kad nusipintų tiltus ir galėtų patekti pas giminiečius, renka mineralus, juos spalvina ir barsto mandalas arba gyvena
2020…
O man šie metai buvo geri. Taškas. Nepaisant ligų, įtampos, nelauktų naujovių, nutrūkusių darbų ir kitokių nesąmonių. Aš esu ta optimistė, kuri net ir blogiausiuose dalykuose įžvelgia privalumus ir labiausiai vertina ne daiktus, o įgytas žinias. Štai todėl šie metai man buvo labai geri. Na va, pavyzdžiui – visada norėjau išbandyti homeschooling’ą, bet man to
Apey darima walge ysz kiarpiu islandu
Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku Kerpės yra unikalūs mūsų Žemės gyventojai. Sunku juos kažkaip kitaip pavadinti, nes jie nėra nei augalai, nei gyvūnai, nei grybai. Tai yra dviejų organizmų simbiotai. Kerpę sudaro dumblis ir grybas, suteikiantys vienas kitam tai, ko kitas neturi ar negali daryti. Todėl kerpės tapo pačiais ištvermingiausiais organizmais Žemėje, galinčiais pakęsti tokį
Stiklainiai…
Atidaro vyras šaldytuvo duris ir pradeda juoktis… Na, galvoju, ir ką jis ten rado, kad juokiasi, o ne keikiasi užuodęs kokį smirdų sūrį ar seniai pamirštą ir į pakampę nugrūstą supuvusią morką, ar dar kažką panašaus… O jis ir sako: “Žinai, kitų šaldytuvuose būna pakeliai, o mūsiškiame – vien tik stiklainiai. Šaldytuve nėra maisto, tik
Kadagys – ne medis…
(Šis tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku) Kadagiai (Juniperus communis) yra vieni seniausių, greta žmonų augančių laukinių augalų. Ančios ežere Lenkijoje, Glubelkos ežere Baltarusijoje ir Lavariškės pelkėje Lietuvoje jų žiedadulkių rasta sluoksniuose, susiformavusiuose prieš 11-13 tūkstančių metų. Jų pagausėjimas istoriniuose kraštovaizdžiuose liudijo miškų plotų mažėjimą. Tai galėję vykti ir dėl žmogaus veiklos. Tačiau, ne kadagys šių
Paprasti stebuklai
Jau kelias dienas laikausi griežtos informacinės dietos – jokių žinių, jokio nosies kaišiojimo į kitų gyvenimus, jokių man nesvarbių reikalų. Ir griežta koncentracija į tik mano pačios akimis ir ausimis pasiekiamą informaciją. Tai yra tik tai, ką aš pati savo akimis galiu pamatyti ir savo rankomis pakeisti. Ir ką? Ogi po daugelio metų pertraukos užsimaniau
Madinga tradicinė mityba…
Įdomus dalykas ta tradicinė lietuvių mityba. Gaila, kad dabar ne madoje ja domėtis, bet ten rasite visus šiais laikais madingus produktus bei tendencijas. Net goji uogas rinkdavo nuo raugerškių krūmų ir nereikėjo bolivinių balandų, nes buvo lietuviškosios… Tiesą pasakius man pastaruoju metu net rankos nekyla pirkti naujų maisto gaminimo knygų. Visose randu tą patį per