Lėtas gyvenimas
Visą naktį sapnavau lėtą gyvenimą… Iš ryto atsibudusi, spoksodama į tirštą rūką, lėtai besisukant smegenų varžteliams dar nesuteptiems kavos, bandžiau suprasti kas tai yra. Lėtas gyvenimas…? Žmonės atvažiavę iš miesto, apsidairę po mūsų Slėnį, pagyvenę čia kelias dienas, dažnai sako: „Jūsų gyvenimas toks lėtas, visai ne taip kaip mieste“. O aš tada stoviu ir gūžčioju
Rudens pradžia ir daržovės aliejuje
Ruduo Slėnyje prasideda ne tada, kai nukrenta pirmi geltoni lapeliai. Ir ne tada, kai atsisveikindamos ratus suka gervės. Ir ne kai upėje pradeda šokinėti lašišos. Ir ne kai vaikai išeina į mokyklą. Rūkai, obuoliai, voratinkliai ir pirmi dūmai iš kamino irgi nedaug prie to prisideda. Ruduo prasideda tada, kai į rūsį nukeliauja pirmi konservų stiklainiai
Viena diena Slėnyje
Atsikėlus iš ryto reikia palesinti vištas vištidėje. Ir viščiukus svečių miegamajame. Ir kačiukus bernų miegamajame (ten ir taip bardakas amžinasis, vienas kitas kakutis nieko nepablogins). Bernai pavalgys patys. Tada reikia nuvažiuoti į parduotuvę arbūzo ir tualetinio popieriaus. Važiuoti galima į kairę arba į dešinę, maždaug 10 – 15 km… Pasirinkimas priklauso nuo to, pro kurį
Koldūnų poezija
Miltai, kiaušiniai, aliejus, šiek tiek druskos ir stirniena iš praėjusio medžioklės sezono… Žolelės ir svogūnai iš daržo… Vakar miške surinkti baravykai… Daug monotoniško rankų darbo – o tada 10 minučių ir visi darbo rezultatai išnyksta kaip garai iš katilo… Lieka tik neplautų indų krūva… Atrodytų kas čia tokio – paprasčiausi kasdieniniai, naminiai, rankų darbo koldūnai,
Sūriai
Šį pavasarį pradėjau mokytis gaminti fermentinius sūrius su natūralia laukine mikroflora. Sūrių receptų neduosiu, nes pati tik eksperimentuoju, tačiau galiu pasidalinti patirtimi apie sūrių brandinimą ant kerpių ir samanų. Aišku, šis pasiūlymas netinka profesionaliems sūrininkams, turintiems brandinimui atskirus kambarius ar didelius šaldytuvus. Tai daugiau tiems, kas žaidžia sūrininkystę savo mažose virtuvėse ir kamuojasi norėdami palaikyti
Pavasarinis kokteilis iš medžių
Ankstų pavasarį, kol dar nesužaliuoja žalumynai ir visiškai nėra žiedų, visur vyrauja stebuklinga pilkšvai gelsva peržiemojusios žolės spalva. Pavasarinė saulė visur žaidžia su šešėliais. Tada daugiausiai džiaugsmo, skonio ir spalvų gyvenimui suteikia medžiai. Juk medžių sula – tai pats pirmasis metų šviežias maistas. Pirmieji pradeda varvėti klevai, iš paskos uosialapiai klevai ir beržai. Ypač gerai
Duonos raugas
Daugelis save gerbiančių žmonių kepa duoną namuose. Labai save gerbiantys duoną kepa su raugu. Lengvai išprotėję turi kelių rūšių raugus, su jais kalbasi ir duoda vardus. Dar sunkesnis atvejis, kai tą raugą pradeda naudoti ne tik duonai kepti… Bet iš tiesų senovėje, duonos raugas buvo labai naudingas dalykas, galėjęs atstoti ne tik mieles, bet ir
Kasdienybė
Sekmadienio vakaras, vaikai žiūri spaidermeną, vyras vonioje su pataisų kempine trinasi nugarą, aš pjaustau čagas ir geriu medžių žievių ir šakų kombučią, virtuvėje vis dar varva fermentinis sūris po sūrių gaminimo pamokos… Šaldytuve – džiovinti ožiukų skrandeliai, laukiantys dienos, kai jiems teks virsti fermentu sūriams… Kita diena – aš karpau šakas ir lupu žieves, vyras
Rytas miške
Rytas miške… Pro medžius kartais prasiskverbia saulės spinduliai (netikėtai prisiminiau, kaip prieš porą dienų dvylikametis manęs paklausė – o ką reiškia žodis „įspisti“, vos susilaikiau…)… Kalvotame pušyne nuostabi, beveik apvali užpelkėjusi pieva su dideliais žolių kupstais ir tarp jų išsimėčiusiais šviežiais briedžių ar elnių kakučiais. Pakilęs vėjas vis atneša žvėries kvapą… Nudžiūvusios eglaitės ir išlaužyti