Sūdyti agurkai (pagal japonų receptus)

Agurkai – nuostabi daržovė. Aš galiu gyventi be pomidorų, bet be agurkų – niekaip. Tokie maži, žali, kvapnūs ir traškūs, mmm… Tačiau savo gyvenime turiu kelias taisykles, kurių niekada nelaužau. Viena tokių yra ši: kai baigiasi šviežios daržovės iš savo daržo, valgome tik savas konservuotas. Jokių agurkėlių iš prekybcentrių žiemos metu. Štai todėl reikia užsiauginti Read More

Kepa duonu, inberia kminu…

Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku Kmynas yra vienas iš geriausiai žinomų ir plačiausiai virtuvėje pritaikytų laukinių prieskoninių augalų. Tiesa, jei perkate kmynų sėklas parduotuvėje arba vaistinėje, augalas jau nebus laukinis, tai bus sukultūrintas kmynas, auginamas laukuose. Tačiau Lietuvoje iki šiol galima prisirinkti kmynų pievose, ypač šiemet. Gaila, bet dėl anksti šienaujamų pievų, plačių vejų sodybose Read More

Auga spėriai, it gurgždis…

Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku Gurgždžiai yra vieni iš tų augalų, kurie ilgą laiką buvo mėgiami istorinėje virtuvėje. Jie buvo renkami miškuose ir pievose, auginami daržuose. Dabar jie – išnykę nuo mūsų stalų. Ir net pats pavadinimas daugeliui žmonių jau yra nieko nebepasakantis. Liaudiškoje tradicijoje gurgždžiais vadinta daugelis skirtingų augalų: miškinis skudutis, vaistinė šventgaršvė, vaistinis Read More

Bepigu vasarą, vienoms rūgštynėms gali išmisti…

Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku, nuotrauka iš knygos “Ką kanda šalna” Rūgštynės yra vienas augalų, kurio istorijoje panaudojimas virtuvėje gerokai lenkia naudojimą medicininiais tikslais. Žinoma, ne visos, nes tai, ką vadiname rūgštynėmis yra augalų gentis, priskaičiuojanti kone 200 rūšių. Kai kurios jų – valgomos. Kitos – vaistinės. Dar kitos – nuodingos. Mūsų krašte (Tytuvėnų tyrelyje, Read More

Kiaulpienė yr sveika…

Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku Kažkada, seniai seniai, dar prieš pandemiją, žmonės iš viso pasaulio miniomis plaukdavo į Olandiją stebėti tulpių žydėjimo. O tuo tarpu, kol Olandijoje žydi tulpės, visų šalių pievos staiga sužiba auksu. Ištisos pievos aukso ir bičių dūzgimo – tai kiaulpienių žydėjimo metas. Kiek vėliau auksas tampa sidabru ir išskrenda į dangų. Read More

Paukščių pieno, paparčio žiedo…

Tekstas paruoštas kartu su Rimvydu Laužiku Miškas be paparčių, tai kaip pienas be grietinėlės arba paveikslas be rėmų. Jei neliktų paparčių, miške išnyktų ta nepakartojama miško elegancija, kurią suteikia plunksniški, nulinkę į visas puses vešlūs arba kaip tik labai lengvi, tarsi iš nėrinių sudaryti šių augalų lapeliai. Pamiškėse neliktų tarsi pieštuku nuštrichuotų jaunų šakių lapelių Read More

Iš garšvų salotus taisa ir barščius

(Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku) Žinot, ko labiausiai nemėgsta daržininkai? Ogi garšvos. Na gerai, gal pirmą vietą ji dalijasi su dar keliomis įkyriomis piktžolėmis, tokiomis kaip varputis, usnis, balanda, žliūgė, galinsoga – visomis tomis valgomomis žolėmis, kuriose skonio ir naudingų žmogui medžiagų yra gerokai daugiau nei pačiose daržovėse. Daržininkų ir sodininkų padavimai byloja, kad išnaikinti Read More

Meškinis, laukinis česnakai

(tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku) Anksti pavasarį, kai dar miega visi miškai ir pievos, arba net ilgesnio žiemos atodrėkio metu, gerai įsižiūrėję į nurudusią pakrūmių pievą staiga galite pamatyti plonus žalius laiškelius, lendančius iš vos atšilusios žemės… Tai patys ankstyviausi švieži laukiniai valgomi augalai – laukiniai česnakai. Kiek vėliau daržuose ir darželiuose pradeda lįsti jų Read More

Ant ko dilgynes vartoti galima

(Tekstas paruoštas su Rimvydu Laužiku) Dilgėlės – tai mūsų lietuviškų vasarų patvorių karalienės, veltui laikomos apsileidimo ženklu. Nes dilgėlė – tai derlingos dirvos ženklas, vaistažolė, vienas iš pirmųjų pavasarinių valgomų augalų, puikus pluoštinis augalas, trąša daržovėms ir iš tiesų nuostabiai gražus laukinis augalas. Jūs tik pažiūrėkite, kaip gražiai atrodo vėjo linguojami aukšti dilgėlynai, kaip nulinksta Read More

Apie šeimyninius ginčus ir pasaulį

Vakar su vyru susiginčijome. Ginčijamės mes, kaip ir visos padorios, vienas kitą mylinčios poros, pakankamai dažnai. Tik tie ginčių objektai dažniausiai būna netradiciniai, nors užsibaigia tradiciškai – kartais ašaromis, kartais tylėjimais, kartais rankos numojimu. Štai prieš savaitę pirtyje susiginčijome dėl Tolstojaus ir autoriaus asmenybės įtakos kūriniams… O vakar taip susibarėme, kad net miegoti negalėjau. Ir Read More

1 2 3 4 5 9