Šienapjūtė…
Jau minėjau, kad negaliu pakęsti birželio su jo pirmais karščiais, naktų išnykimu, piktžolių tvanu, neturėjimu iš ko ir kada gaminti. Dabar prie viso to prisidėjo dar vienas darbas, gadinantis nuotaiką – šienapjūtė. Nepatinka man darbai, kur nuo tavęs taip mažai kas priklauso. O čia viskas priklauso nuo orų. Jei bus geras oras, nušienausi, apversi kartą,
Diedukas galvoje…
Vakar varčiau šieną grėbliu. Ir galvojau. Galvojimui geriau už grėbimą tinka nebent ravėjimas. To irgi užteko šią savaitę, tai dabar aš esu labai galvota. Grėbimo galvojimas buvo apie vieną rusų sentikį dieduką giliai Sibire. Ten jų dar daug likę, gyvena nuo tada, kai pabėgo nuo religinių persekiojimų. O juk jie gyvena lygiai taip pat, kaip
Vanduo…
Viduržiemyje, žiūrėdama pro langą į užšąlusį, apsnigtą ir žolių kupstų “tortais” papuoštą prūdą, pagavau save galvojant apie tai, kad kažin ką atiduočiau už atviro vandens vaizdą bei slydimo vandeniu plaukiant jausmą… Šią žiemą nieko taip nepasiilgau kaip vandens, lašų kapsinčių į vandenį, barbenančių į stogą ir miglos lašelių įsipinančių į plaukus lauke. Ir net balų,
Daiktas visam likusiam gyvenimui
Prieš porą savaičių dalyvavau labai smagiame aludarių festivalyje, kur buvau pakviesta papasakoti apie rauginimą. Koks gi pasakojimas be paragavimų? Liepiau vyrui nupirkti bent komplektą vienkartinių indų, bet kaip ir visur visada įsidėjau visus turimus asmeninius šaukštus ir dubenėlius. Vienkartinių net neprireikė, įtariu, kad jie taip ir liks supakuoti ir taps daugkartiniais palydovais į paskaitas. O
Ach, tas birželis…
Na gerai, birželis yra gražus. Gražus ir tuščias, kaip kokia manekenė ant podiumo. Ana yra vaikščiojanti drabužių pakaba, o šitas vasaros pakaba… Aplinkui viskas tik žydi, tik puošiasi, tik čiustijasi, skraido, čiulba ulba. Šviesa įjungta visą parą, tik plieskia į akis. Kieme arba prašmatnus baseinas nuo lietaus, arba betoninės grindys nuo per sausrą išdžiuvusio gimtojo
Odė Uodui (ir kitiems mažiems Dievo sutvėrimams, gaudomiems spąstais, lipniomis juostomis bei naikinamiems idealia tvarka)
Keturiolikta vasara nuo pabėgimo iš Vilniaus įnešė nemažai naujovių. Padvigubintas apynynas, vištynas ir triušynas, atsirado pienynas – ožkos. Bet čia tik materialūs, plika akimi pastebimi pokyčiai. Patys svarbiausi pokyčiai vyksta ne aplinkui mus, o mumyse. Ir kartais būna taip, kad patys nepastebimiausi, atrodytų beprasmiškiausi reiškiniai parodo, kad lavina iš tiesų jau pajudėjo. Būtent toks pokytis
Kas yra kaimas…
Sodinant bulves kartu su penkiamete kyla labai daug ir įvairių minčių… Aišku, jos gali išjudėti tik tarpuose tarp pokalbių su stebuklingu drakonu (pagaliuku su pririštu siūlu), vanagu-mergaite (sparnai iš pernykščių kiečių ar trūkažolių stiebų) ar kalbančiu kačiuku. O kai kačiukas nueina lipdyti iš molio, rinkti pienių ar puošti medžių, vis rezgu mintį apie tai, kas
Mokėjimas duoti ir mokėjimas imti…
Vakar buvo kelionių diena, pravažiavau per 3 nedidelius ūkelius. Viename pirkau ančių kiaušinius perinimui, į kitą užvežiau lauktuvių duonos raugo, trečiame nusipirkau trilitrį pieno. Atrodo, kad galima būtų apsisukti per pusantros valandos ir grįžti prie savo darbų, tuo labiau, kad ir tuose ūkiuose virte verda pavasarinis darbymetis. Bet ne, užtrukau didesnę pusę dienos. Paukščių ūkyje
Raugykla Nr.5. Nesunokusios sūdytos sėklos
1 stiklinės nesunokusių sėklų (gali būti vien kmynai, galima maišyti ir su kitomis valgomomis žaliomis sėklomis, pvz. barščių, morkų, rūgštynių, balandų, garstyčių, kalendrų, perilių) ½ stiklinės druskos šaukštelio cukraus Serbentų, vyšnių ar krienų lapų Sūdytos sėklos yra neįprastas bet puikus priedas gaminant sriubas, troškinius, salotas. Jas į patiekalus dedame vietoje dalies druskos. Sūdytos sėklos išlaiko
Naujoji realybė…
Kaip prieš 100 metų pasakė mano mylimasis ir dar neatsibodęs J.R.R. Tolkien: “The world has changed…” Pasaulis pasikeitė. Prasidėjus pandemijai atsirado sąvoka, kuria mus gąsdino – naujoji realybė. Šią sąvoką įtvirtino karas Ukrainoje. Ir ji vis tvirčiau įsigali mūsų gyvenime kylant maisto kainoms. Taip, panašu kad naujoji realybė po truputį tampa apokaliptiška. Vis dar galima