Dilgėlių gira

Vienas iš pirmųjų ir pačių svarbiausių metų augalų yra dilgėlės. Gal kam nors šis augalas ir yra įkyri piktžolė, kurią galima išnaikinti tik trimeriu (rankomis gi nepaliesi – baisu), bet aš pasiryžusi visiems tiems naikintojams daužyti per nagus. Dilgėlė yra pirmasis pavasario stebuklas, jokios žibutės jai neprilygsta. Nei kulinarine, nei gydomąja, nei žemės gerinimo, nei grožio prasme. Jei tik pažiūrėsite kitu kampu, dilgėlė nustos būti šiukšlynų augalu, demonstruojančiu šeimininko apsileidimą. Ji yra graži savo ryškiai žalia spalva, veržliu augimu, kuris taip greitai uždengia visus pernykščius stagarynus, užaugusi į didelį vešlų augalą siūbuoja vėjyje kaip bambukų giraitės. Ir niekas su ja nesusilygins maistingumu ir vaistingumu. Savo kieme leidžiu augti dilgėlėms, todėl nereikia toli ieškoti, kur jų pasiskinti puodeliui atgaivinančios arbatos, pesto padažui, trintai sriubai arba puodui burbuliuojančios giros. Vienu žodžiu – tegyvuoja dilgėlės mūsų vejose!

O štai ir dilgėlių giros receptas. Jų yra daug ir įvairių, ir Maude Grieve, ir Susun Weed ir daugelis kitų žinomų pasaulio žolininkų turi savo receptus. Maniškis paruoštas remiantis St.H. Buhner’iu. Na, tiesą pasakius, tokią girą aš ir anksčiau virdavau, be jokių receptų, bet mano mylimas Buhner pasakė bent vieną svarbų dalyką. Tokį, kad 5 l vandens reikia bent 1/2 kg šviežių dilgėlių. Beje, tai nėra tiek daug kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, jaunos dilgėlės sunkus augalas. Papildomai dėjau apynių, nes dilgėlėse nėra medžiagų, reguliuojančių rūgimą ir gira labai greitai perrūgsta. O kadangi pati neperku citrinų, tai vietoje jų pyliau svarainių sirupą. Rūgštis irgi būtina teisingam rūgimui.

Girai reikės:

5 l vandens

1/2 kg šviežių dilgėlių

1/2 kg cukraus

5-10 gr sausų apynių spurgų

2 citrinų sulčių arba 1/2 šaukštelio citrinų rūgšties arba svarainių sirupo

1/2 a.šaukštelio sausų mielių

Į puodą sudedame dilgėles, apynius, cukrų ir užverdame. Sumažiname ugnį ir verdame apie pusvalandį, paliekame uždengtą puodą atvėsti iki 30-35 laipsnių temperatūros ir nukošiame žoles. Supilame citrinų sultis, citrinų rūgštį arba svarainių sirupą, išmaišome ir užbarstome mieles. Puodą uždengiame rankšluosčiu ir paliekame šiltoje vietoje 1-2 paroms. Kai skonis jau bus tinkamas, o tai galite nuspręsti tik jūs patys, išpilstome į butelius, palaikome uždarytus kelias valandas, kad užsigazuotų ir nešame į rūsį arba šaldytuvą. Geriausia palaukti bent 3 dienas, kad susistovėtų skonis, o skaniausia po poros savaičių.

1 comment