Progresas ar regresas?

Stoviu viena sau prie kriauklės ir užsiimu gilia indų plovimo meditacija. Užsikaičiu karšto vandens katilą, iš čiaupo pripilu šalto, sumaišau ir plaunu. Vėliau purviną vandenį išpilu į vietinę nuotekų duobę, užpildytą skiedromis ir senu kibiru sugaudyti taukams bei kitiems nešvarumams. Susipilu likusį karštą vandenį, išskalauju indus, iššluostau ir sudedu į vietas. Ramiai, tiksliai, taip, kaip ir kelis kartus kasdien. Gal tik trukdo vyras, kuris čia pat už nugaros stato krosnį ir karts nuo karto garsiai nusikeikia ar tiesiog pasišneka su plyta ir besitrinanti aplink kojas katė, reikalaujanti penktų pusryčių. Tuo tarpu pasaulyje vyksta karas ir kyla isterija dėl valandą sutrumpinamo Eifelio bokšto apšvietimo…

Indų plovimas pastaruoju metu pasikeitė, išjungėme vandens šildytuvą – boilerį. Nes pamatėme, kad mūsų elektros suvartojimas mažėja, o sąskaitos vis didėja, vadinasi reikia dar kažko atsisakyti. Čia toks netikęs mūsų pasaulio suvokimas, nors ir taip aišku, kad sąskaitos vis tiek didės, kažkoks kvailas įprotis atsakomybę mestis ant savęs… Mūsų senoviškai naujoviškuose namuose tai tegalėjo būti internetas arba boileris. Namie yra trys vaikai, tai savaime surantama, kad pasirinkome būtent vandens šildytuvą. Juk jis tiekia vandenį vien virtuvei. Smagu praustis ir indus plauti karštu vandeniu, bet visiškai nieko baisaus tą vandenį pasišildyti ant malkinės krosnies, ypač kai ji nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario būna karšta. Tiesiog taip – vieną dieną paėmėme ir nuspaudėme išjungimo mygtuką. Boilerį palikome savo vietoje, sakome, dar pažiūrėsime, kiek jis, bjaurybė, ryja elektros. O jei bus labai nepatogu, tai ir vėl įjungsime. Bet giliai viduje abu su vyru žinome, jei jau ką išjungi mūsų namuose, tai jokių šansų ir vėl įjungti. Taip atsitiko su elektriniu virduliu, indaplove, virtuviniu kombainu, šaldikliu, lygintuvu, džiovintuvu ir televizija… Ir kiekvienas atsisakymas suteikė daugiau laisvės, daugiau laiko, daugiau įgūdžių ir žinių. Ir apmąstymų.

Štai ir dabar, stoviu, plaunu indus ir galvoju – pasakykit man, kad gudrūs, kas dabar įvyko: progresas ar regresas? Namai neteko karšto vandens tiesiai iš čiaupo, nėra dar vieno prietaiso, atliekančio darbą už mane ir čiulpiančio prabangiąją elektros energiją. Kaip ir regresas. Juk jei visi atsisakytų pirkti, mus ištiktų katastrofa, ką įrodinėja visi ekspertai, išmanantys rinkos ekonomiką, sociologiją, ir kitas logijas. Blogai, tikrai blogai. Kita vertus mes, perėmę iš išjungtų prietaisų kasdieninius darbus įgyjame labai daug naujų įgūdžių. Išjungę virtuvinius kombainus puikiai išmokstame pjaustyti peiliu, minkyti tešlą, pajaučiame rankomis produktus, išmokstame nustatyti jų kokybę iš lytėjimo, kvapo, tekstūros. Išjungus TV – vieni privalumai, apie juos nereikia net kalbėti, bet man geriausias pavyzdys buvo kai vaikai prieš Kalėdas, išjungus televiziją, stengėsi nuspręsti, kokių jiems dovanų reikia. Ir pirmą kartą rinkosi ne iš reklamų, bet patys galvodami, ko jiems reikia. O kiek šlamšto mes, suaugę, renkamės ne iš savo pačių galvos, bet iš reklamų, žinių, laidų? Išjungus šaldiklį įsijungė mėsos išsaugojimų būdų paieška, atsirado įvairaus skonio mėsos. Sūdytos, konservuotos, konservuotos taukuose, rūkytos ir vytintos. Indaplovės išjungimas įjungė vaikus – labai svarbu vaikams turėti pareigas šeimoje, kad jaustųsi dalis jos, o ne išlaikytiniai. O šilto vandens išjungimas suteikė man laisvę nuo miestietiškų įpročių. Kai čia atsikraustėme, net nesvarstėme, ar tas boileris reikalingas, iš karto jį pakabinome. Nes savaime aišku, jei yra kranas su karšto ir šalto vandens nustatymais, turi būti abu. Bet kodėl? Jei mano gyvenime beveik niekas nepasikeičia išjungus karštą vandenį, tai kam zirzinti dar vieną prietaisą ir kartais jaustis nuo jo priklausomai? Kam jį pirkti, prižiūrėti, taisyti, valyti, keisti naujesniu “morališkai” pasenus, keisti kai atsiranda mažiau energijos ryjantis? Visa tai užima tiek laiko ir pastangų, kurias galiu nukreipti daug naudingesne linkme. Ypač tobulindama savo įgūdžius, ieškodama, kaip ir ką padaryti pačiai, galvodama, bandydama, mokydamasi. Vadinasi aš progresuoju. Tai kas vyksta – progresas ar regresas?…

Kitas žingsnis turbūt bus interneto išjungimas ir teks atsisveikinti su daug daugiau dalykų, tada galėsiu sau progresuoti ir niekas to nematys. Gal net ir skraidyti išmokčiau?…